Baklažanas

Baklažanas (lot. Solanum melongena, angl. Eggplant, vok. Aubergine) - bulvinių (Solanaceae) šeimos kiauliauogių (Solanum) genties augalas.

Vienmetis, 115-180 cm aukščio augalas. Stiebas tvirtas, šakotas. Lapai širdiški, tamsiai žali su violetiniu atspalviu. Žiedai stambūs, violetiniai. Vaisiai dideli, rutulio, ovalo, cilindro ar kriaušės formų, prinoksta skirtingu laiku, sveria nuo 40 iki 100 g, sodrios violetinės spalvos. Kai kurių veislių vaisiai būna geltonos, rudos, žalios spalvos. Žydi gegužės - rugsėjo mėn.

Kilmė

Augalo tėvynė - [[tropikai|tropiniai Indijos rajonai. Iš čia prieš 2500 metų pateko į Kiniją, o XVI a. atvežtas į Europą, kur laikytas dekoratyviniu augalu. 1870 m. baklažanas buvo pripažintas daržove. Dabar daug jų auginama ispanijoje, Prancūzijoje, Kryme, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje. Lietuvoje auginamas soduose, dekoratyviniuose sklypuose.

Sudėtis

Baklažanuose yra 0,9% baltymų, apie 3,5% cukraus, kalio druskų, karotino, 1,2% ląstelienos, 0,3% riebalų, 93,2% vandens, vitaminų B1, B2, C, niacino. Vaisiuose taip pat dar gausu mineralinių junginių ir sausųjų medžiagų. Tai nekaloringi daržovė.

Mityba

Valgomi baklažanai švieži, rauginti, marinuoti. Jie dažnai, tiek švieži, tiek konservuojami, yra derinami su kitomis daržovėmis. Gerai žinoma baklažanų "ikra".

Vaistinės augalo savybės

Baklažanai padeda aterosklerozės gydymui ir profilaktikai, nes jie šalina iš organizmo cholesteriną, mažina jo kiekį kraujyje bei kraujagyslių sienelėse.

Dėl didelio kalio kiekio, vertinami dietinėje mityboje. Kalis stiprina širdies darbą, padeda greičiau iš organizmo pašalinti skysčius. Rekomenduojama pagyvenusiems žmonėms, taip pat sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač kai atsiranda pabrinkimai, nusilpus širdies darbui.

Baklažanai naudingi nuo podagros, nes didina šlapimo rūgšties išsiskyrimą kartu su šlapimu.