Ūmėdė

Ūmėdė (lot. Russula, vok. Täublinge) - ūmėdinių (Russulaceae) šeimos grybų gentis.

Tai viena didžiausių ir praktiniu požiūriu svarbiausių kepurėtųjų grybų genčių. Lotyniškai ūmėdė vadinama Russula (lot. russulus - rausvas). Beveik visos ūmėdės valgomos išskyrus labai karčias, deginančias liežuvį (piktoji ūmėdė).

Japonijoje aptinkama vietinė (endeminė) nuodinga ūmėdė Russula subnigricans, kuriai reikalingos specifinės augimo sąlygos. Ūmėdės auga visame žemės rutulyje, mažiau tik tropikuose ir subtropikuose. Tai mikoriziniai grybai.

Vaisiakūniai įvairaus dydžio. Kepurėlės paviršius lygus, šiurkštus, glitus, jos spalva įvairuoja nuo baltos iki juosvos, įskaitant violetinę, rudą, žalią, raudoną ir geltoną. Jų kepurėles nudažo įvairiaspalviai pigmentai, kurie labai jautrūs šviesai, todėl saulės šviesoje greitai suyra, o ilgai lyjant išplaunami, todėl sodrios spalvos greit išblunka iki pilkšvos ar net baltos. Kepurėlės apačioje esantys lakšteliai laisvi arba prisegtiniai, keičiantys spalvą nuo grybo amžiaus - balti, geltoni, kartais juoduojantys, rausvėjantys. Kotas dažniausiai kiauraviduris, kartais paspaudus pakeičia spalvą. Trama mėsinga, perpjovus arba paspaudus keičia spalvą, malonaus, kartais aitraus deginančio skonio, dažniausiai be kvapo. Nuo geležies sulfato trama pakeičia spalvą.

Grybai švelnaus skonio, karčiųjų rūšių apvirinti valgomi. Kartumu, aitrumu daugiausia pasižymi raudonos spalvos ūmėdės. Geltonos, žalsvos, gelsvai rausvos, melsvai žalsvos ar net baltos dažniausiai nekarčios, vartojamos maistui.

Iš blunkančiosios ūmėdės (Russula decolorans) išskiriamas fermentas rusulinas, vartojamas sūrių gamyboje. Be fermentų, ūmėdėse yra ir vitaminų, riboflavino, nikotino rūgšties, gausu mikro ir makroelementų, organinių rūgščių.

Gentyje yra apie 300 rūšių, Europoje auga apie 200, o Lietuvoje turėtų būti apie 80 rūšių.

[taisyti] Dažnesnės Lietuvos rūšys

    * Juodmėsė ūmėdė (Russula adusta). Vertingas valgomas grybas.
    * Pilkšvažalė ūmėdė (Russula aeruginea)
    * Rausvoji ūmėdė (Russula alutacea). Valgoma.
    * Suodinė ūmėdė (Russula anthracina)
    * Auksaviršė ūmėdė (Russula aurea). Valgoma.
    * Rožinė ūmėdė (Russula aurora). Valgoma.
    * Auksiškoji ūmėdė (Russula claroflava)
    * Melsvažalė ūmėdė (Russula cyanoxantha). Geras valgomas grybas.
    * Blunkančioji ūmėdė (Russula decolorans)
    * Ūmėdė garduolė (Russula delica)
    * Piktoji ūmėdė (Russula emetica)
    * Dvokiančioji ūmėdė (Russula foetens). Priskiriama prie nevalgomų grybų.
    * Trapioji ūmėdė (Russula fragilis). Valgoma, bet menkavertė.
    * Kvapioji ūmėdė (Russula grata)
    * Šakotalakštė ūmėdė (Russula heterophylla)
    * Raiboji ūmėdė (Russula integra). Valgoma.
    * Grakščioji ūmėdė (Russula lepida)
    * Juosvoji ūmėdė (Russula nigricans)
    * Geltonviršė ūmėdė (Russula ochroleuca)
    * Alyvinė ūmėdė (Russula olivacea)
    * Pelkinė ūmėdė (Russula paludosa). Valgoma.
    * Raudonkotė ūmėdė (Russula rhodopoda). Dėl kartaus skonio valgyti nerekomenduojama.
    * Kraujaspalvė ūmėdė (Russula sanguinea). Nevalgoma.
    * Citrinalakštė ūmėdė (Russula sardonia). Dėl aštraus skonio nerekomenduojama.
    * Tikroji ūmėdė (Russula vesca)
    * Geltonoji ūmėdė (Russula vitellina). Valgoma.
    * Žalsvoji ūmėdė (Russula virescens). Valgoma, vartojama salotoms.
    * Silkiakvapė ūmėdė (Russula xerampelina)