GMO. Kas tai?

1. Kas yra genetiškai modifikuoti organizmai?

Genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) – tai tokie organizmai, kurie negali atsirasti dauginantis natūraliu būdu arba naudojant tradicinius naujų veislių išvedimo metodus. Taikant genų inžineriją, kai vieno augalo (organizmo) genas perkeliamas į kito augalo geną, tokiu būdu sukuriamas naujas augalas, kurio genetinė medžiaga yra taip pakeista ir įgyja tokių savybių, kurių negalėtų atsirasti natūraliu būdu. Šiems augalams suteikiama įvairių savybių: atsparesni ligoms bei kenkėjams, sausrai ar šalčiui, šiems „kūriniams“ reikia mažiau pesticidų, herbicidų, ne taip greitai genda, juos paprasčiau transportuoti. Kitaip tariant, su mažesnėmis sąnaudomis išauginamas didesnis derlius.

2. Kas yra genetiškai modifikuotas maistas?

Genetiškai modifikuotas maistas – tai maisto produktai, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų. Europos Sąjungoje genų inžinerijos būdu sukurti maisto produktai yra vieni labiausiai tiriamų produktų. Vertindami jų saugą ir keliamą riziką, specialistai vadovaujasi griežtesniais reikalavimais nei keliamais tradiciniam maistui. Ištiriama ir analizuojama produkto sudėtis, jame esančių alergenų ir toksinų kiekiai, atliekami stebėjimai, kaip žmogaus organizmas pasisavina tokį maistą ir kt. Tyrimai atliekami ir vertinant genetiškai modifikuotų organizmų poveikį aplinkai. Europos Sąjungoje naujų genetiškai modifikuotų augalų veislių įteisinimo ir patvirtinimo procedūros vykdomos ne vienus metus.

3. Kokie plačiausiai pasaulyje paplitę genetiškai modifikuoti kultūriniai augalai?

Pasaulyje daugiausiai paplitę genetiškai modifikuoti augalai – soja, medvilnė, rapsai ir kukurūzai. Modifikuota soja sudaro 55 % auginamų plotų, medvilnė – 21 %, rapsai – 16 %, kukurūzai – 11 %. Viena pirmųjų šalių, kurioje pradėta auginti genetiškai modifikuotus augalus, yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Šioje šalyje įteisinta per 8 tūkst. genetiškai modifikuotų augalų veislių – kukurūzų, pomidorų, bulvių, kviečių, melionų, ryžių, burokų, braškių, moliūgų, vynuogių, agurkų, žirnių, salotų ir kt. daržovių, tai sudaro 68 % visų auginamų augalų. JAV maistui įteisintos 52 modifikuotų augalų veislės. Genetiškai modifikuoti augalai auginami Argentinoje (23%), Kanadoje (7 %), Kinijoje (1 %).

4. Kokios genetiškai modifikuotos augalų veislės įteisintos Europoje ir Lietuvoje?

Lietuvoje galima prekiauti Europos Sąjungos teisės aktais įteisintais genetiškai modifikuotais produktais. Europos Sąjunga patvirtino 24 genetiškai modifikuotų augalų, leidžiamų auginti ES, veisles: 12 kukurūzų, 6 rapsų, 5 medvilnės ir 1 sojos. Genetiškai modifikuoti augalai auginami Ispanijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Čekijoje, Portugalijoje. Lietuvoje genetiškai modifikuoti augalai neauginami. Europos Sąjungos valstybėse (Prancūzijoje, Ispanijoje ir kt.) auginama apie 1 % pasaulio mastu skaičiuojamų GMO turinčių augalų.

5. Kokie teisės aktai reglamentuoja genetiškai modifikuotų maisto produktų ženklinimo reikalavimus ir kaip jie žymimi?

Lietuvoje genetiškai modifikuotus maisto produktus reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (Reglamentas).

Reglamentas nustato genetiškai modifikuotų produktų ženklinimo reikalavimus. Visų maisto produktų, kuriuose yra daugiau kaip 0,9 procento genetiškai modifikuotų organizmų, ženklinimo etiketėse turi būti parašyta, kad maisto produktas pagamintas iš genetiškai modifikuoto produkto (produkto pavadinimas), pvz., „Sojų aliejus pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“ arba „produkto sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų (išvardinami)“. Pvz., gaminant sausainius, kaip sudedamoji dalis naudojamas margarinas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagaminto iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių. Ženklinant sausainius sudedamųjų dalių sąraše būtina nurodyti: „Margarinas, kurio sudėtyje yra sojų aliejaus, pagamintas iš genetiškai modifikuotų sojų pupelių“.

6. Kiek ir kokiais genetiškai modifikuotais maisto produktais prekiaujama Lietuvos rinkoje?

Šiuo metu Lietuvos rinkoje prekiaujama daugiau kaip 40 pavadinimų genetiškai modifikuotais maisto produktais, kurių ženklinimo etiketėse nurodoma, jog sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų:

9 pavadinimų saldumynai: sausainiai „Ko-Ko-Ko“, šokoladinė plytelė „Dinastija“, „Samari“, šokoladiniai vafliai „Smakdown“, šokoladiniai saldainiai „Vkus leščiny-siurpriz“, šokoladiniai kiaušiniai „Bermuda“, šokoladinis kremas „Cikonella“, riešutinis tepamasis kremas „Finetti“; 22 pavadinimų augaliniai aliejai: „Brolio“, „Lankų“, „Sodžiaus“, „Kolumbo“, „Tėviškės“, „Augalinis aliejus“, „Dolores“, „Maxima“, „Optima linija“, „Perla“, „Karolina“, „Žemaičio“, „Aukselis“, „Saulutė“, „Omili“, „Huilor“, „Vitela“, „Luccija“, „Jasmine“, „Caroli“, „Zitos sojų“; 6 pavadinimų margarinai: „Optima linija“, „Aukselis“, „Aima“, „Lisette“, „Extra“, „Osrini“;

2 pavadinimų majonezas: „Sodžiaus“, „Provans“;

1 pavadinimo bulvių produktas: sausa bulvių košė „Mivina“ ir 1 pavadinimo maisto papildas: „Memortop“.

Šiame sąraše minimi maisto produktai – aliejus, margarinas, majonezas, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų, naudojami kaip maisto sudedamųjų dalių komponentai Lietuvos įmonėse gaminant duonos, konditerijos, kulinarijos gaminius, o taip pat viešojo maitinimo įmonėse plataus asortimento įvairiausių patiekalų gamybai.

Genetiškai modifikuotais maisto produktais prekiaujama kartu su įprastiniais maisto produktais, tik jų etiketėse turi būti pateikta informacija, nurodanti, kad maiste yra genetiškai modifikuotų organizmų.

7. Ar turi būti specialiai paženklinti pieno ir mėsos produktai, gauti iš gyvūnų, kurie buvo šeriami genetiškai modifikuotais pašarais?

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1829/2003 nereikalauja ženklinti tokių maisto produktų.

8. Kur Lietuvos Respublikoje tiriami maisto produktų mėginiai dėl genetiškai modifikuotų organizmų nustatymo?

Mėginiai dėl genetiškai modifikuotų organizmų nustatymo tiriami Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje (NVL) Genetiškai modifikuotų organizmų tyrimų skyriuje (J. Kairiūkščio g. 10, Vilnius). Šiame skyriuje dirba aukštą kvalifikaciją turintys 8 specialistai, 2 iš jų – mokslų daktarai. NVL Genetiškai modifikuotų organizmų tyrimų skyrius priimtas į Europos Sąjungos Jungtinį tyrimų centrą, kuris jungia 45 ES kontrolines laboratorijas. Šis skyrius vadovaujasi Europos Sąjungos atsakingų institucijų akredituotais genetiškai modifikuotų organizmų nustatymo metodais. Šiuo metu įteisinti kiekybiniai ir kokybiniai sojų, kukurūzų, rapsų, ryžių mėginių tyrimo metodai genetinei modifikacijai nustatyti. Jais vadovaujantis maisto produktuose nustatomi net ir patys mažiausi genetiškai pakeistų organizmų likučiai. Šiuo metu praktiškai taikomi nauji metodai siekiant nustatyti bulvių genetinę modifikaciją.

9. Kuo skiriasi modifikuotas krakmolas nuo genetiškai modifikuoto krakmolo?

Krakmolas yra svarbiausias augalų angliavandenis. Modifikuotas krakmolas – toks krakmolas, kurio pakeistos technologinės savybės, bet paskirtis išlieka ta pati. Modifikuotas krakmolas yra pripažintas kaip fiziologinis maisto priedas, skirtas maisto tirštinimui, tam tikros jo konsistencijos išlaikymui. Krakmolas modifikuojamas tam, kad išliktų atsparus karščiui, šalčiui, rūgštims ir kitam poveikiui. Gali būti modifikuotas kukurūzų, bulvių, ryžių krakmolas. Maisto pramonėje jis taip pat naudojamas kaip glazūravimo medžiaga, stabilizatorius greitai suvartojamiems patiekalams gaminti. Maisto produktų ženklinimo etiketėje gamintojas privalo nurodyti modifikuoto krakmolo rūšį, pvz., „modifikuotas kukurūzų krakmolas“.

10. Kaip Lietuvoje kontroliuojamas genetiškai modifikuotas maistas?

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba vykdo importuojamų ir rinkoje esančių genetiškai modifikuotų maisto produktų saugos kontrolę. Iš trečiųjų šalių įvežami sojų, kukurūzų, rapsų, ryžių produktai visais atvejais tikrinami dėl genetiškai modifikuotų organizmų, nežiūrint į tai, ar produktų ženklinimo etiketėse nurodyti GMO ar ne. Nacionalinės veterinarijos laboratorijos Genetiškai modifikuotų organizmų tyrimų skyriuje per ketverius metus tirtuose maisto produktų mėginiuose 19 kartų buvo nustatyta daugiau kaip 5 procentai genetiškai modifikuotų organizmų, apie kuriuos nebuvo nurodyta lydinčiuose dokumentuose ir ženklinimo etiketėse. Dėl neteisingo ženklinimo visus šiuos produktus buvo uždrausta tiekti Lietuvos rinkai.

www.vet.lt