Ačiū bakterijoms!

Lietuvoje šie produktai plačiai vartojami ypač vasarą, kai norima atsigaivinti ir pasimėgauti šaltomis sriubomis. Tačiau gardžiuodamiesi nė nesusimąstome, kad šie pieno produktai pasižymi maistinių medžiagų gausa bei gydomosiomis savybėmis. 

Iš pradžių buvo – pienas

Pienas turi visas lengvai pasisavinamas maisto medžiagas, reikalingas žmogui. Tai dietinis maistas sergantiems širdies, inkstų ir kitų organų ligomis, o raugintas pienas, kefyras ir kiti rūgštūs pieno produktai – sergantiems skrandžio bei žarnyno ligomis. Pienas aktyvina virškinamojo trakto organų veiklą, reguliuoja rūgštingumą, organizmo šarminę pusiausvyrą ir padeda pasisavinti kitus maisto produktus. Pieno baltymai neutralizuoja kenksmingas medžiagas, todėl pienas labai reikalingas dirbantiems kenksmingomis sąlygomis. Pienas ir pieno produktai turi sudaryti trečdalį su maistu per dieną gaunamos energijos.

Kefyras – Kaukazo paslaptis

Kefyro istorija siekia šimtmečius. Sakoma, kad šį produktą pirmiausiai pradėjo gaminti Kaukazo gyventojai, kuriems pranašas Mahometas atskleidė kefyro paslaptį. Dar ir šiandien kefyras nėra gaminamas visame pasaulyje, tačiau šis gėrimas populiarus Europos šalyse ir Viduriniuose Rytuose. Jis gerai žinomas Švedijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Graikijoje, Austrijoje, Izraelyje ir net Brazilijoje. Šiuo metu internete galima rasti amerikietiškų svetainių, kuriose nežinantiems ir niekada neragavusiems šio gėrimo išsamiai paaiškinta, kas tai yra, koks jo skonis ir net kaip galima jį patiems pasigaminti. O tam reikia kefyro grybelio raugo, kurį sudaro pieno rūgšties bakterijos, pieno mielės ir polisacharidai, todėl kefyro skonis šiek tiek aštresnis nei rūgpienio. Jau seniai įsitikinta, jog kefyre esantys mikroorganizmai žmonėms nėra pavojingi ir nesukelia jokių ligų.

Rūgpienis

Rūgpienis gaminamas vartojant pieno rūgšties bakterijų raugą. Šis produktas turi nemažą antiseptinį poveikį žarnyne esančioms patogeninėms bakterijoms ir palaiko normalią mikroorganizmų pusiausvyrą. Jis, kaip ir pienas, turi daug kalcio, kurio ypač reikia augančiam organizmui, daug B grupės vitaminų, ypač B2 ir B12.

Jo siūloma gerti esant medžiagų apykaitos sutrikimams, sergant ateroskleroze, alerginėmis ligomis ir net tuberkulioze. Švelniai rūgštus skonis ir jam būdinga mikroflora stimuliuoja skrandžio sulčių išsiskyrimą, o tai gerina peristaltiką.

Pasukos

Pasukos gaunamos gaminant (sukant) sviestą iš grietinėlės. Pagal baltymų, riebalų ir laktozės kiekį mažai skiriasi nuo nuriebinto pieno, tačiau į pasukas pereina beveik visas lecitinas, palaikantis riebalus emulsijos pavidalo. Tai labai naudingas produktas sergant ateroskleroze (nes reguliuoja cholesterolio kiekį), mažakraujyste, nervų ligomis. Pasukos laisvina vidurius, nekaloringos.

Jogurtai

Šiuolaikiniai jogurtai unikalūs tuo, kad gamybos metu į juos „įleidžiamos” labai mums naudingos ir reikalingos bakterijos. Patekusios į virškinamąjį traktą, šios dauginasi ir kovoja su patogenine žarnyno flora. Nustatyta, kad tos „gerosios” bakterijos apsaugo nuo vėžio. Naujausiais mokslininkų tyrimais įrodyta, kad naujos kartos jogurtuose esančios bakterijos sugeba kovoti ir su bakterija, provokuojančia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę. Jogurte yra daug baltymų, kalcio, B grupės vitaminų, tinka sergant įvairiomis virškinamojo trakto ligomis, mažakraujyste, cukriniu diabetu.

Pagal sveikos mitybos rekomendacijas, kiekvieną dieną žmogus turi suvalgyti po 2–3 porcijas pieno produktų. Vieną porciją sudaro: 1 stiklinė pieno, jogurto arba kefyro, 60 g sūrio, 100 g varškės. Beje, kai viena mokslininkų grupė, tirianti sveikus maisto produktus, jų parametrus įvedė į kompiuterį ir užklausė protingos mašinos, kokie trys sveikiausi maisto produktai, išvydo tris atsakymus: varškė, varškė, varškė. Specialistai teigia, kad kefyro, pasukų, jogurto ar rūgpienio galima gerti kasdien, o sergantiems patariama kasdien išgerti net apie litrą.

Kefyro sriuba

Lietuviškoje virtuvėje šie rūgštelėję pieno produktai dažnai patiekiami su tradiciniais bulvių patiekalais, taip pat turbūt nėra tokių, kurie nemėgtų su šiais produktais gaminamų šaltų sriubų. Bet išmėginkite štai ir tokią.

Reikės:
• 1,5 l jautienos ar vištienos sultinio,
• 50 g miltų,
• 70 g ryžių,
• 250 g kefyro,
• 60 g sviesto ar margarino,
• 1 skiltelės česnako,
• 1 kiaušinio trynio,
• 1 raudonosios paprikos,
• druskos, džiovintų mėtų,
• pipirų.

Suberkite ryžius į sultinį ir virkite, kol suminkštės. Susmulkintą česnaką ir miltus pakepinkite su sviestu, kol paruduos. Paskui, lėtai maišydami, supilkite į sultinį. Atskirame inde suplakite trynį su kefyru ir maišydami supilkite į sultinį. Sriubą pakaitinkite, įberkite druskos, mėtų ir prieš pat užverdant nukelkite nuo viryklės. Keptuvėje išlydykite šaukštą sviesto ir pakepinkite susmulkintą papriką. Viską supilkite į puodą, išmaišykite.

Pagal “Namai pagal mus” 2004 birželis Nr.45