Dirbtiniai ikrai už tikrų kainą

Didesnio uždarbio siekiantys turgaus prekybininkai griebiasi neįtikėtinų gudrybių. Šįsyk kelis litus kainuojantys ikrų indeliai buvo pardavinėjami bemaž už pusšimtį litų.

100 litų bauda – ne bauda

Praėjusią savaitę Klaipėdos miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba Naujajame turguje nustatė pažeidimą – buvo rasta netinkamai sužymėti ikrų pakaitalai. Todėl atsirado galimybė nenatūralius ikrus parduoti kaip natūralius.

Šiais ikrais prekiavusi pardavėja buvo nubausta 100 litų bauda. Ji įpareigota užtikrinti, jog visos prekės būtų tinkamai sužymėtos.

Tačiau vėliau susilaukta informacijos, jog ta pati turgaus pardavėja netinkamai sužymėtais ikrų indeliais nepabijojo prekiauti ir kitą dieną.

Pasak Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vedėjos Jūratės Mačiulienės, kai kurios ikrų pakuotės nebuvo sužymėtos lipdukais, ant kurių privalo būti pateikta informacija apie gaminį lietuvių kalba.

Ant keleto indelių informacija buvo išspausdinta, tačiau labai smulkiomis ir sunkiai įskaitomomis raidėmis.

Anot vedėjos, juodųjų ikrų pakaitalai buvo pardavinėjami po 45 litus už 113 gramų pakuotę. Parduotuvėse paprastai toks produktas kainuoja 5-6 litus.

Iš išorės ikrų pakaitalai nuo tikrų nelabai kuo skiriasi. Todėl pirkėjams patariama atkreipti dėmesį į gaminio pakuotę ir reikalauti informacijos apie produktą.

Pardavinėja ir seną mėsą

J.Mačiulienė teigė, jog turgavietėse nustatoma ne daugiau pažeidimų nei parduotuvėse ar prekybos centruose. Paprastai žmonės skundžiasi, kai turguje prekybininkai nenurodo, kur pagamintas produktas. Taip pat pasitaiko atvejų, kai pardavinėjami seni produktai – atšaldyta ir vėl užšaldyta žuvis, dešra.

Naujajam turgui vadovaujantis Liudas Butautas pripažino, jog viena pardavėjų buvo nubausta už netinkamą gaminio žymėjimą.

Direktorius patvirtino, jog žmogus pirkdamas turi žinoti, už ką moka pinigus, tačiau neslėpė, jog neretai verslininkai naudojasi tuo ir informacija ant etiketės būna užrašyta taip smulkiai, jog vos įmanoma suskaityti.

Anot L.Butauto, kainų turgaus administracija negali reguliuoti, nes tai yra kiekvieno prekiautojo reikalas.

Galima gauti degtinės

Senojo turgaus direktorė Ramutė Kubilienė prisiminė, jog kažkada čia taip pat buvo prekiaujama ikrais. Tačiau tuomet jais prekiavę verslininkai buvo išprašyti iš turgavietės.

R.Kubilienė spėjo, jog tai gali būti tie patys žmonės, tiesiog atsidarę naują įmonę.

Direktorės teigimu, dabar į administraciją su skundais retai kas besikreipia. Tai būna išskirtiniai atvejai, kai dėl pirkėjų neapdairumo įsigyjama sugedusių produktų. Tačiau paprastai tokie nesusipratimai išsprendžiami abipusiu susitarimu, iš dalies atlyginant nuostolius.

R.Kubilienė džiaugėsi, jog prekybininkai nebebando apgauti pirkėjų svarstyklėmis. Jos manymu, ilgainiui prekeiviai susivokė, jog tai neapsimoka, nes labiau verta išlaikyti verslą švarų ir sąžiningą.

Tačiau direktorė išreiškė susirūpinimą, jog miesto centre esanti turgavietė yra traukos taškas ne tik Klaipėdos gyventojams ar svečiams, bet ir narkomanams bei girtuokliams.

Jie čia bando parduoti vogtus daiktus, kontrabandines cigaretes, aplinkiniuose kiemuose vartoja alkoholį ir narkotikus, taip sukeldami turgaus lankytojams pasibaisėtiną vaizdą.

Anot R.Kubilienės, tokiems žmonėms negali nieko padaryti nei turgavietės personalas, nei samdyti apsaugos darbuotojai.

Visi tie žmonės žino savo teises ir išvaryti iš paviljono vėl grįžta pro kitas duris.

Direktorė teigė, jog ne kartą kreipėsi į policiją dėl šalia turgaus įsikūrusio naminės degtinės ir narkotikų platinimo taško, tačiau reakcijos taip ir nesulaukė.

klaipeda.daily.tl