Gamtos sukurtas stebuklingas vaistas

Medus – viena iš unikaliausių gamtos dovanų. Jis turi gausybę žmogui reikalingų vitaminų ir mikroelementų. Nuo seniausių laikų medus būdavo ypač vertinamas kaip vaistas. Jį ne tik vartodavo, bet dėdavo ant žaizdų, kad išsivalytų sužaloti audiniai ir greičiau gytų. Be to, jau nuo senų senovės medų rekomenduodavo valgyti, kad greičiau sustiprėtų nusilpusio žmogaus organizmas.

Artimas kraujo plazmai

Savo sudėtimi medus artimas žmogaus kraujo plazmos struktūrai.

100 g medaus turi 300 kalorijų. Meduje yra 32 proc. gliukozidų, 2 proc. sacharozės, 36 proc. fruktozės, 8 proc. maltozės, 20 proc. vandens, apie 30 rūšių pačių svarbiausių mikroelementų, taip pat – B grupės vitaminų, askorbo rūgšties, vitamino K ir natūralių antibiotikų.

Natūralūs vitaminai, esantys meduje, daug aktyviau veikia negu sintetiniai, nes juos organizmas geriau pasisavina. Medui būdingos ir saugančios nuo mikrobų savybės.

Naudingas širdžiai

Medus teigiamai veikia širdį, nes turi jai naudingos gliukozės ir fruktozės. Tai – labai svarbios žmogaus organizmui medžiagos. Mat jos per žarnų sieneles patenka į kraują, o čia visi angliavandeniai dalyvauja sudėtingose hidrolizės reakcijose. Tik tada organizmas pasisavina jam reikalingas medžiagas. Medus yra vienas iš angliavandenių, geriausiai pasisavinamas organizmo, nes labai palengvina širdies darbą.

Vidutinio žmogaus širdis per minutę praleidžia 4 litrus kraujo, per valandą – 250 kilogramų, o per parą – apie 6 tonas. Pagrindinė energinė medžiaga širdies raumeniui ir yra gliukozė. O meduje esantys cukrūs, patekę į organizmą, pavirsta jam tinkamais, nors papildomai nenaudoja energijos.

Medus ypač naudingas, kai nusilpę širdies raumenys, kai sutrinka cheminės energijos pavertimas mechanine, kai būna susilpnėjusi kraujo apytaka ir sumažėjęs deguonies kiekis kraujyje.

Širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems ligoniams ilgai (30–60 dienų) valgant po 50–140 gramų medaus kasdien, pagerėja jų bendra būklė, normalizuojasi kraujo sudėtis, padidėja hemoglobino koncentracija ir pagerėja širdies bei kraujagyslių sistemos tonusas.

Gelbsti nuo nemigos

Medus raminamai veikia nervų sistemą, jame esančios medžiagos labai naudingos smegenų ląstelėms.

Jeigu dažnai skauda galvą ar skundžiamasi migrena, užuot gėrus skausmą malšinančią tabletę, galima pabandyti gydytis medumi. Pajutus galvos skausmą liaudies medicinos žinovai pataria sučiulpti valgomąjį šaukštą medaus. Organizmas labai greitai šį produktą pasisavina, todėl jau po pusvalandžio skausmas turėtų nurimti.

Jei nepadėjo, patartina suvalgyti dar šaukštą medaus. Migreniniai galvos skausmai medumi raminami kiek kitaip. Užėjus priepuoliui valgant patariama kaskart sučiulpti po du šaukštus medaus.

Medus gelbsti ir nuo nemigos. Jei ilgai neužmiegama ar dažnai atsibundama, galima pabandyti pavakarieniavus sučiulpti šaukštą medaus arba einant gulti išgerti tokiu pat kiekiu medaus pasaldinto šilto vandens stiklinę.

Jeigu tai nepadeda, verta išbandyti tokį receptą: į puodelį medaus įpilti tris arbatinius šaukštelius obuolių acto, gerai išmaišyti ir prieš pat miegą sučiulpti po du arbatinius šaukštelius šio mišinio. Netrukus turėtų apimti snaudulys.

Pagalba inkstams

Pastaruoju metu mokslinėje medicinos literatūroje pasirodė įdomių pranešimų apie medaus reikšmę gydant inkstų ligas. Mat jame labai mažai baltymų ir beveik nėra druskų, t. y. dviejų medžiagų, kurių reikia vengti inkstais sergantiems ligoniams.

Yra duomenų, kad didelėmis dozėmis – po 50–100 g per dieną – vartojamas medus visais atvejais padeda įveikti ligą. Be to, medus gerai gydo ne tik sutrikusius inkstus, šlapimo pūslę, bet ir kitus organus – kepenis, širdį, žarnyną.

Medų taip pat tinka vartoti kartu su kai kuriomis vaistažolėmis. Kai kurie vokiečių tyrėjai mano, kad sergantieji inkstų ligomis turėtų gerti paprastojo erškėčio uogų arbatą – 15 g pusei litro vandens su medumi arba ridikų sunką su šiuo bičių produktu – per dieną išgerti pusę litro.

Nuo šlapimo pūslės akmenų patartina gerti ožiažolių ir erškėčio uogų arbatą su medumi. Vaistažoles ir uogas reikia pavirinti 15 min., kai skystis atvės, bet bus dar šiltas, įdėti medaus ir gerti po 2 stiklines per dieną.

Liaudies medicina pataria

Sergantiesiems hipertenzija rekomenduotina pasigaminti medaus ir maltų spanguolių uogų mišinio (lygiomis dalimis). Jį vartoti po vieną valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgant.

Sergantiesiems stenokardija rekomenduotinas toks mišinys: 100 g alavijo sulčių, 300 g medaus, 500 g smulkintų graikinių riešutų branduolių, 1–2 citrinų sultys. Šį mišinį vartoti po vieną valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgant.

0,5 kg medaus sumaišoma su 0,5 l alyvuogių aliejaus ir 2 citrinų sultimis (arba 50–100 ml obuolių acto). Mišinį laikoma šaldytuve sandariai uždengtame inde. Prieš vartojimą pamaišoma mediniu šaukštu. Vartojama sergant skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opa ir kepenų ligomis: po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, 30–40 minučių prieš valgant, tuo pačiu metu suvalgoma po 5–6 graikinius riešutus.

Gydymą galima pakartoti po 3–4 savaičių pertraukos.

Jei pajuntama pirmuosius peršalimo požymius, patartina sutarkuoti pusę stiklinės nuvalytos imbiero šaknies, iki stiklinės viršaus užpilti medumi, mišinį pakaitinti. Šiek tiek atvėsusį mišinį suvalgyti, atsigulti į lovą, šiltai apsikloti ir išprakaituoti.

Tačiau prieš pradedant gydytis medumi būtina pasitarti su gydytoju – galbūt ligonis yra alergiškas bičių produktams.

Parengė L.Žukaitė
www.sveikatossodas.lt