Genetiškai modifikuoti organizmai - evoliucijos vėžys

2006 metų spalio 26 diena: Lietuvos mokslininkai pritaria genetiškai modifikuotų bulvių Amflora komerciniam auginimui. 2007 metų vasario 14-15 diena: Trakų rajone surengtoje biosaugos konferencijoje susirinko tik tie mokslininkai, kurie už genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimą Lietuvoje. 2007 metų kovo 1 diena: Lietuvos mokslininkai pritaria genetiškai modifikuotų rapsų eksperimentiniam auginimui Klaipėdos rajone. 2007 metų balandžio 5 diena: Lietuvos mokslininkai tikriausiai pritars ir genetiškai modifikuotų kukurūzų eksperimentiniam auginimui Kėdainių rajone. Ir taip toliau. GMO proveržis Lietuvoje įvyko! Lietuvos mokslininkai tiesia kelią į šviešų biotechnologijų rytojų. Prie Aplinkos ministerijos įsteigtas GMO valdymo priežiūros komiteto susirinkimai virto sąžinę praradusių mokslininkų, lobistų ir korporacijų advokatų sueigomis, o vienintelis nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų atstovas tame patariamajame, bet iš tiesų viską lemiančiame, komitete – tėra demokratijos pipiras ką tik užvirusioje lietuviškoje GMO košėje. Pilieti, ar Tu jau pasiruošęs ją srėbti?!

Visuomenė – prieš GMO

Bet dar nėra taip blogai, kaip gali būti. Durys atvertos, bet GMO vis dar neperžengė slenksčio. Visuomenės pasipriešinimas GMO auginimui vis auga (remiantis apklausomis, GMO nepritaria didesnė pusė ES gyventojų), o visuomeninės organizacijos mobilizuoja gyventojus, kad valdininkai, spaudžiami biotechnologijų korporacijų, nepamirštų ir visuomeninių interesų.

Nors patariamieji Aplinkos ministerijos komitetai iki šiol vis nulemdavo pačios ministerijos sprendimus, ateityje sąmoningėjančios visuomenės nuomonė bus svaresnė, kuo jau dabar nepatenkinti šių komitetų (Ekspertų ir GMO valdymo priežiūros) nariai. Kitų šalių pavyzdžiai rodo, kad kuo visuomenė daugiau žino apie GMO, tuo labiau jiems priešinasi.Ypatingai priešiškai GMO atžvilgiu nusiteikusios tos šalys, kurios gina ekologinių ūkių savininkų interesus. Mažoje valstybėje, tokioje kaip Lietuva, taikus GMO, ekologinių ir tradicinių ūkių sambūvis neįmanomas. Dėl genetinės taršos nepatenkinti tradicinio ir ekologinio ūkio savininkai patirtos žalos nuostolius galės išieškoti per teismus, tačiau Lietuvoje kol kas nėra tokio teisės akto, kuris reglamentuotų atsakomybę. Moraliniu požiūriu atsakomybę turėtų prisiimti ir tie mokslininkai bei valdininkai, kurie leidžia Lietuvoje auginti genetiškai pakeistus augalus.

Biotechnologijų kompanijos užtarėjų randa Lietuvoje

Praėjusių metų spalio 26 dieną Lietuvos mokslininkams patarus leisti vokiečių kompanijos BASF bulvių AMFLORA, skirtų techninio krakmolo gamybai, komerciniam auginimui Europos Sąjungoje, jų pavyzdžiu nepasekė Latvijos, Lenkijos ir kitų šalių mokslininkai bei politikai. Dėl to BASF kompanijai Briuselyje pritrūko balsų, kad su savo genetiškai modifikuotomis bulvėmis galėtų pagaliau patekti į rinką.

Nors Trakų rajone prie Margio ežero šių metų vasario 14 dieną vykusioje konferencijoje galima buvo susidaryti įspūdį, kad visi Lietuvos mokslininkai yra už GMO, iš tiesų yra ir priešingai manančių, tiesiog jų į tokius renginius nekviečia.

Kovo 1 dieną patariamasis komitetas pritarė BASF vasarinių rapsų auginimui Vėžaičiuose, bet Aplinkos ministerija tam leidimo dar neišdavusi ir laukia kitų ministerijų nuomonės. Sveikatos apsaugos ministerija savo sutikimą jau davusi, tačiau Žemės ūkio ministerija, preliminariais duomenimis, ruošiasi tam nepritarti. Beje, tą kovo pirmąją tik šios ministerijos ir žaliųjų atstovai balsavo prieš BASF rapsų eksperimentinį auginimą Lietuvoje, tačiau visi kiti komiteto nariai (jų iš viso yra 21) balsavo už. Dėl šių rapsų bandymų BASF kompanija prašė leidimo tik dviejų valstybių – Lietuvos ir Čilės, nes savo šalyje (Vokietijoje), dėl didelio visuomenės pasipriešinimo, ji to negali padaryti. Užsienio kompanijos naudojasi tuo, kad mūsų visuomenė dar nepakankamai žino apie GMO ir svarstymų metu nesugeba pateikti motyvuotų argumentų prieš tokius bandymus. Be to, Lietuvos žaliųjų judėjimo manymu, tokie bandymai reiškia tik vieną norą - šios valstybės žemėse pradėti komercinį GMO auginimą.

Biotechnologijomis prievartaujama visų mūsų motina - Gamta

Nereikia būti dideliu mokslininku tam, kad suprastum, jog genų perkėlimas iš visiškai negiminingų organizmų (pvz. iš bakterijų į augalus, iš augalų į gyvūnus ir pan.) prieštarauja Gamtos nustatytai tvarkai ir viskas, kas nenatūralu galiausiai virsta ekologine problema. Sprendimų priėmime dalyvaujantys Lietuvos mokslininkai yra labai geri genetikai ir mikrobiologai, tačiau labai prasti ekologai. Genetinė inžinerija nė iš tolo nepanaši į selekciją, kurios dėka užauginame didelius derlius. Selekcijos būdu išvesti augalai patekę į natūralią aplinką turi galimybę sulaukėti, mat juose yra išlikę visi laukinių protėvių genai – tokie patys, kokius sukūrė Gamta. Tuo tarpu biotechnologiškai įterptų svetimų genų jau neiškrapštysi, jie bus perduodami iš kartos į kartą ir tokie modifikuoti augalai arba gyvūnai niekada nebus tokie, kokie buvo. Genetinė tarša yra vienintelė taršos rūšis, su kuria net ir Gamta nepajėgi susidoroti, toji tarša baisesnė net už radioaktyviąsias atliekas, nes pastarosios bent jau po tūkstantmečių tampa nepavojingos, o žmogaus sukurti mutantai, dėl sugebėjimo daugintis ir nuolat kopijuoti perduodamus genus, išliks visada. Genetinės modifikacijos, kokios bebūtų tiesiog neįmanomos natūraliomis sąlygomis, keičia visą gyvosios gamtos evoliucijos scenarijų. Net jei modifikuojame tik vieną rūšį – tai atsiliepia visai ekosistemai, nes visos rūšys yra tampriai susijusios. Mes, kaip Gamtos dalis, irgi evoliucionuojame, tačiau ar, vartodami genetiškai modifikuotą maistą, tapsime tais, kuo jau iš anksto numatyta mums tapti? Gyvūnų ir augalų evoliucijos tyrinėtojai nustatė dėsningumus, pagal kuriuos keičiasi ir tobulėja visi gyvieji organizmai. Bet žvelgdami į ateitį dabar mes matome tiktai genų chaosą. GMO yra visos gyvosios gamtos evoliucijos vėžys.

Bioetikos specialistai kol kas diskutuoja tik apie eksperimentus su žmonėmis. Tačiau genetinės inžinerijos eksperimentai su augalais ir gyvūnais yra toks pat pasityčiojimas iš Gamtos. Vietoj dėkingumo už tai, ką ji mums duoda, mes stengiamės išspausti iš jos net tai, ko natūraliai negali duoti! Genetinės modifikacijos – aukščiausia prievartos forma, kokios Gamta dar nebuvo iš mūsų patyrusi...

Taigi, jeigu GMO keltų pavojų tik žmonių sveikatai, tai dar būtų, palyginus, menka bėda. Mes vartojame begales nuodų ir dėl savo vartotojiško požiūrio nusipelnome to, nuo ko kenčiame. Bet kuo nusikalto Gamta?

GMO – naujasis chemijos monstrų pelno šaltinis

Kam kuriami genetiškai modifikuoti organizmai? Dažnai girdime biotechnologijų kompanijų šūkį “Mes išmaitinsime pasaulį!”. Tačiau per pastarąjį dešimtmtį, auginamų GMO plotams išaugus milijonais hektarų, bado problema trečiojo pasaulio šalyse nesumažėjo. Atvirkščiai, Afrika jau varo tokias kompanijas iš savo valstybių, nes JAV ir Europos korporacijoms rūpi tiktai laisvi žemės plotai. Visa šių kompanijų užauginama produkcija suvartojama Amerikos ir Europos gyvulininkystės pramonės. Brazilijoje iškirstų tropinių miškų, vadinamų “Žemės plaučiais”, vietoje užaugintas genetiškai modifikuotų sojų derlius rūpinių pavidalu sušeriamas Europos Sąjungos kiaulėms, o kaip šių pašarų atlieka mums pradavinėjimas augalinis aliejus. Genetiškai modifikuoti organizmai auginami tik dešimtmetį, tačiau juos kuriančios kompanijos (Monsanto, BASF, BAYER ir kt.) gyvuoja jau labai seniai. Ką jos veikė anksčiau? Užsiiminėjo chemijos (pesticidų, farmacijos) pramone. Niekada anksčiau nedirbusios su gyvais organizmais, jos pamatė, kad biotechnologija ir jos pagalba kuriami mutantai gali atverti naujas rinkas jų kuriamiems chemikalams. Pavyzdžiui, visame pasaulyje populiaraus herbicido “Roundap” gamintoja JAV kompanija “Monsanto” kuria tik tokius GMO, kurie atsparūs tik šiam herbicidui. Pilk, kiek nori roundapo ant genetiškai modifikuotų kukurūzų – visi augalai išnyks, o patiems kukurūzams nieko nenutiks. Tarptautinė organizacija “Žemės draugai”, kuriai priklauso ir Lietuvos žaliųjų judėjimas, jau 2000 metais paskelbė, kad genetiškai modifikuotus kukurūzus “Monsanto” kuria tik tam, kad dar padidintų savo herbicido “Roundap” apyvartą. Dėl masinės gamybos net ir Lietuvoje roundapas yra atpigęs maždaug keturis kartus, todėl taupantys ūkininkai renkasi būtent jį. Nerimą kelia tai, kad pastaruoju metu vis daugėja įrodymų, jog roundapo sudedamosios dalys turi ilgalaikį neigiamą poveikį aplinkai, todėl tikėtina, jog ateityje jis bus uždraustas naudoti. Bet dar ne dabar. Prieš tai dar reikia susižerti milijardus – gamtos ir žmonių sveikatos sąskaita. 2005 metais “Monsanto” paskelbė apie savo planus Europoje auginamų genetiškai modifikuotų kukurūzų plotus padidinti iki 90 mln. ha! Tai reikš milijonus papildomų kilogramų roundapo, išpilamo į dirvą...

Pirmieji “Monsanto” žingsniai juntami jau ir Lietuvoje. Balandžio 5 dieną GMO valdymo priežiūros komitetas numato svarstyti “Monsanto” prašymą leisti atlikti genetiškai modifikuotų kukurūzų lauko bandymus Dotnuvoje, Kėdainių rajone. Gali būti, kad “Monsanto” atsakymą jau žino, nes jeigu GMO valdymo priežiūros komitetas pritarė genetiškai modifikuotų rapsų, kurie pavojingesni aplinkai, bandymams, tai mažai tikėtina, kad kukurūzų bandymams bus nepritarta.

Bitininkai sunerimo dėl vokiškų rapsų

Vokiečių kompanijos BASF vasariniai rapsai, kuriuos jau palaimino GMO valdymo priežiūros komitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija, nėra atsparūs chemikalams, kaip “Monsanto” kukurūzai, dėl to susidaro įspūdis, kad jų auginimas nėra toks pavojingas aplinkai. Į šiuos rapsus yra įterpti samanų, grybų arba dumblių genai, kad pagerintų gaminamo aliejaus sudėtį ilgos grandinės poli-nesočiosiomis rūgštimis – dėl to jis primins žuvų taukus. Nežiūrint į tai, genetiškai modifikuoti rapsai turi kitų problemų, iš kurių viešai žinomos kol kas tik dvi. Visų pirma, raspų žiedus noriai lanko bitės, kurios genetiškai modifikuotų rapsų žiedadulkes gausiai neša į avilius kaip ir nektarą.

Pagrindinės sveikatos problemos, su kuriomis gali susidurti genetiškai modifikuotus produktus vartojantys žmonės – alerginės reakcijos. Pats aliejus, kad ir genetiškai modifikuotų rapsų, nėra alergenas, nes alergijas sukelia baltymai. Tuo tarpų rapsų žiedadulkėse baltymų yra pakankamai ir žmonės, vartodami tokius bičių produktus (medų, “bičių duonelę” ir kt.), kuriuose yra genetiškai pakitusių žiedadulkių, gali susirgti. Yra nustatyta, kad įvairios alerginės reakcijos labiau išplitusios ten, kur auginami genetiškai modifikuoti augalai. Dėl to labai susirūpinę Vėžaičių bitininkai, labai abejojantys ar numatytos apsaugos priemonės apsaugos jų bites nuo kontakto su genetiškai modifikuotais BASF kompanijos rapsais.

Antra rimta problema – galima kryžmadulka su giminingais laukiniais giminaičiais, kurių rapsai Lietuvoje turi kelias dešimtis. Taigi atsiranda galimybė svetimus įterptus genus perduoti kitoms augalų rūšims, o tai rimta grėsmė biologinei įvairovei.

Ar Lietuva taps laisva nuo GMO?

Taigi kam mums tokia “pažanga”, kuri visai nereikalinga? Argi Lietuvoje mes negalime užsiauginti natūralių produktų, kad keičiame juos į genetiškai modifikuotus? Kodėl pasmerkiame ekologinius ūkius vien dėl to, kad nerandame jų produkcijos prekybos centrų prekystaliuose? Jeigu sunku vystyti ekologinį ūkininkavimą, tai pirmiausia padėkime, o ne žlugdykime jį. Austrija, Graikija, Lenkija, Vengrija jau pasiskelbė laisvomis nuo GMO valstybėmis. Jos draudžia genetiškai pakeistų sėklų įvežimą į savo šalį. Jų pavyzdžiu netrukus paseks ir kitos valstybės, kurios rūpinasi ekologinių ūkių savininkų, o ne užsienio korporacijų interesais. Nei Europos Komisija, nei Pasaulinė prekybos organizacija negali uždrausti mums rūpintis savo šalies biosaugumu. Ko trūksta? Tiktai politinės valios.

Visuomeninės organizacijos ir Lietuvoje rimtai kibo į darbą, siekdamos, kad Lietuva taptų laisva nuo GMO valstybe. Lietuvos žaliųjų judėjimas, Aplinkosaugos informacijos centras ir Ekologinis klubas “Žvejonė” šiuo metu kuria tinklalapį www.gmo.lt – išsamiausią Lietuvoje interneto svetainę apie genetiškai modifikuotus organizmus, genetiškai modifikuotus produktus ir maisto priedus. Balandžio 17-20 dienomis Briuselyje vyks konferencija, kurioje bus iškeltas ir Lietuvos klausimas. Tikimės iškovoti laisvę nuo GMO, bet lengva nebus, nes šioje kovoje labai daug išdavikų. Pirmiausia reikia iš naujo peržiūrėti GMO valdymo priežiūros ir GMO ekspertų komitetų sudėtį, patikrinti jų narių interesų sritis ir galimas sąsajas su BASF, Monsanto ir kitomis korporacijomis. Nes dabar vietoj GMO priežiūros vykdomas GMO lobizmas.

Andrejus GAIDAMAVIČIUS,

laikraščio "Žalioji Lietuva" redaktorius