Įstrigusios LTSR

Spalvoti indeliai, dailūs stikliniai buteliai, tinkami naudoti ir vietoje vazos, įvairiausių formų PET tara, įmantrūs „tetrapakai“ – visa tai šiuolaikinės pakuotės, kurių marga prekybos centruose. Tačiau atidžiau pasižvalgius parduotuvių lentynose galima aptikti ir tokių prekių, kurios atlaikė kapitalizmo bei laisvos rinkos spaudimą ir nepasiduoda skubančiam laikui.

Lietuvoje ir šiandien aptinkame sovietinio paveldo: čia vis dar galioja du LTSR įstatymai, dar neišrauti ano meto papročiai kaip, pavyzdžiui, kyšininkavimas, kalbama ir apie nepakitusį nuo tų laikų mąstymą.

Šių praėjusios epochos atspindžių galima aptikti ir naujųjų laikų ambasadose – prekybos centruose. Lentynose dar liko nuo anų laikų „užsigulėjusių“ prekių, kurioms būdinga paprasta, ekologiška, neišblizginta pakuotė.

Tiesa, ir šias nepritekliaus eros atstoves jau palytėjo kapitalizmo bučinys, padabinęs jas šiuolaikinio dizaino raudoniu.

Skanėstus rinka baigia suvalgyti

Štai skanėstų gamykla „Vilniaus pergalė“ dar iki šiol į prekybos lentynas pateikia sausainių su paprasta popierine pakuote – „Gaidelį“, „Šachmatinius“, „Pasveikinimą“.

Žinoma, šių vadinamųjų tešlainių rūbeliai jau spalvingesni nei anuomet. Tačiau „Vilniaus pergalės“ rinkodaros vadovas Andrius Zaščižinskas nebuvo linkęs sieti šių sausainių pakuotės su sovietmečiu.

„Gaidelio“ dizainas kitas. Sovietinio nieko nepaliekame, nors saldainiai taip pat įvynioti, kaip sovietmečiu. Bet tai nėra senas ar naujas dalykas, yra visokių pakuočių“, – sako A. Zaščižinskas.

Jis pasakoja, kad sostinės fabrike gardumynai nebevyniojami vadinamuoju „snapeliu“, mat „lūžo aparatai“, ir konditerininkai buvo priversti mašinas keisti.

Beje, dar prieš kelis mėnesius šios įmonės gaminamų „Nomedų“ buvo galima įsigyti įpakuotų sovietiškai, į popierių, tačiau šiandien tokios jau neberasi.

„Nomeda“ keista dėl kitų dalykų: labai svarbu iš rinkodaros pusės, kad atrodytų kaip rimtas batonėlis. Ta pakuotė atgyveno“, – teigia A. Zaščižinskas.

Jo žodžiais, pakavimas į plastiką – saugesnis, nes „į popierinį gali visokios kirmėlės lįsti“. Bet pašnekovas nesutiko vertinti, ar popierinė pakuotė yra ekologiškesnė.

Pažįstama ir pritapusi tara

„Anykščių vyno“ spirituotas vynas „Šilelis“ atrodo beveik taip pat, kaip sovietmečiu. Tiesa, gamyklos vadovas Marius Gudauskas atkreipia dėmesį, kad šio žemiausiose prekybos centrų lentynose sudėliojamo produkto tara neseniai šiek tiek pakeista ir turėtų nebepriminti tarybinių išgertuvių.

„Jau metai jis pilamas į kitokios formos butelį, kuris tapo kampuotesnis“, – sako M. Gudauskas. Jis pripažįsta, kad konkurencijos spaudimas verčia keisti ir šių, pigiausiųjų, produktų dizainą.

„Tačiau negalime leisti sau prabangos, nes tuomet šio vyno niekas nepirks“, – pasakoja „Anykščių vyno“ direktorius.

Kitas anos epochos reprezentantas – visiems puikai pažįstamas lipalas, nūdien tapęs „Lipaliuku“.

„Iš tiesų vartotojas per daug metų yra pripratęs ir žino, jog būtent „Achemos“ gaminami popieriaus klijai yra baltoje ir vartojimui patogioje pakuotėje“, – sako Virginija Dunauskienė, koncerno „Achemos grupė“ atstovė.

Tačiau ji pabrėžia, kad bendrovės gaminamų trąšų ar klijų pakuočių dizainas atnaujinamas nuolat. Šiais reikalais netgi rūpinasi speciali bendrovės Taros ir pakuočių dizaino komisija.

Miltų maišelis – amžiams

Gretasienė, popierinė ir drėgna – tokia yra ano meto varškės pakuotė. Rodytųsi, tokios šiandien nebeaptiksi, bet Bariūnų žemės ūkio bendrovė savo rauginamą „Močiutės“ varškę iki šiol pakuoja būtent šitaip.

Tuo metu, pavyzdžiui, „Pieno žvaigždžių“ varškė lakstoma ir į kampuotų formų popierių, ir dar aptraukiama polietilenu.

Kita iš blizgių celofaninių pakuočių tarsi besišaipanti pakuotė yra miltų. „Malsenos“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas pasakoja, kad popierinis miltų maišelis yra etaloninis.

„Taip buvo pakuojama ne tik sovietmečiu ir ne tik Lietuvoje, o visame pasaulyje. Ir taip bus pakuojama. Popierinė pakuotė miltams saugoti yra geriausia, nes jie turi kvėpuoti“, – sako M. Gedvilas.

Dera pridėti, kad nešant šiuos miltus fotografuoti popierius prairo ir balta medžiaga duonai kepti pabiro po stalą. Vartotojui tai gali sudaryti nepatogumų, tačiau gamta bent dėl kelių „senamadiškų“ pakuočių galės truputuką atsikvėpti – užuot virškinusi plastiką du šimtus metų, sudoroti popierinei jai užteks ir dvejų.




Marijus Širvinskas
lrt.lt