Kas slepiasi po raide „E“?

Šiandien parduotuvėje sunkiai rastumėte produktą, kurio sudėtyje nėra raidelės E ir skaičių kombinacijos. Dažnai į jas nė nekreipiame dėmesio, niekam ne paslaptis, kad mūsų maistas „pagardintas” saldikliais, dažikliais, emulsikliais, konservantais ir t.t. Deja, beveik niekada nežinome, kas įeina į vieno ar kito „priedo” sudėtį. Skirtingi šaltiniai kartais pateikia ne visai vienodą informaciją. Gana daug išsamios informacijos apie konkretų priedą galite rasti adresu: http://www.food-info.net/lt/index.htm.

Todėl, kad tik retas vartotojas pasidomės, kas slepiasi po viena ar kita kombinacija. O jei ir netyčia pasidomės, jokių pretenzijų negalės reikšti. Trumpa istorija: priėmus įstatymą dėl privalomo maisto produktų sudėties spausdinimo ant gaminio etiketės JAV iš pradžių kilo nemaža sumaištis dėl to, kad žmonės staiga sužinojo daugybę keistų ingredientų iš kurių gaminamas jų maistas ir neretai produktą padėdavo atgal į lentyną perskaitę, kad jų mėgstamoje bandelėje ar saldainyje yra arklio spermos ar jaučio skrandžio sulčių. Gamintojai su tuo nesitaikstė, tačiau vietoje to, kad keistų savo gaminių sudėtį, pareikalavo priimti įstatymą dėl „nesvarbių“ ingredientų trumpinimų. Ir pareikalavo gan nuožmiai. Taigi įstatymas buvo priimtas, pagrindžiant sprendimą tuo, kad per ilgi sudėties sąrašai ne visada telpa ant gaminio etiketės. Sprendimas pasirodė veiksmingas - dabar žmogus etiketėje randa keletą gerai žinomų „nepiktybinių“ ingredientų, pavyzdžiui, „miltai, vanduo“ ir t.t. ir eilė niekam nesuprantamų skaičiukų.

Kulinarinių riebalų, į kurių sudėtį įeina didelė dalis kiaulienos taukų, ir grynų kiaulienos taukų vartojimas turi ilgametes tradicijas. Dar ir šiandien sunkiai realizuojamų intensyviai penimų kiaulių riebalų perteklius nedeklaruotas patenka į daugelį kepinių, duonos gaminių, sluoksniuotą, minkštą arba trapią tešlą. Kepyklose daugiau vartojamas sviestas ir augaliniai riebalai, o į maisto pramonės gaminius daugiau dedama kiaulienos taukų. Kritika nukreipta į nedeklaruojamą pigių sterilių kiaulienos taukų masišką vartojimą produktuose, kuriuos, tarp kitko, valgo ir vegetarai. Kelia abejonių argumentas, kad, be šios suvartojimo formos, kiltų daug didesnių atliekų tvarkymo problemų. Tai nieko kito nereiškia, kaip tik tai, jog žmogaus medžiagų apykaita yra pati pigiausia ir paprasčiausia atliekų tvarkymo forma.

Maisto priedų, kurie gali būti gyvulinės kilmės, nėra mažai. Tai: raudonasis kochinelas (E124), askorbilstearatas arba askorbilpalmitatas (E304), glicerolis ir glicerolio esteris (E422 ir E445), riebalų rūgštys (E470-475), stearino rūgštis (E570), geležies-2-laktatas (E585), glutamatas (E620-625), gliceroltriacetatas (E1518). Sąrašuose nebeliko cisteino, cistino (E920, E921), sieringos amino rūgšties, gaunamos iš kiaulių šerių arba žmogaus plaukų. Šių priedų nuo sukepimo pirmtakus šiandien vis dažniau keičia fermentiniai metodai. Žuvies taukai arba omega-3-riebalų rūgštys galioja ne kaip maisto priedas, bet kaip prieskonis.

pagal animalrights.lt informaciją