Lietuviai valgo per riebiai

Daugelio mūsų tautiečių kasdienis lėkštės turinys yra gerokai nutolęs nuo mitybos piramidės rekomendacijų. Statistinis lietuvis mėgsta pavalgyti riebiai, o į vaisius, daržoves ir grūdinius produktus žiūri gana atsainiai.

Kaip Eltai teigė Valstybinio aplinkos sveikatos centro Mitybos skyriaus vedėja medicinos mokslų daktarė Roma Bartkevičiūtė, vidutinis mūsų tautiečių su maistu gaunamos energinės vertės kiekis nešokiruoja, tačiau tai, iš kokių produktų mes jį gauname, verčia sunerimti.

Kaip atskleidė 2007 metais tuometinio Respublikinio mitybos centro atliktas faktinis mitybos tyrimas, statistinė lietuvė vidutiniškai per dieną su maistu gauna 1800 kilokalorijų, lietuvis - apie 2450 kilokalorijų.

Pasak Valstybinio aplinkos sveikatos centro ekspertės, didžiausia susirūpinimą kelia tai, kad niekaip neįprantame vartoti reikiamo kiekio šviežių vaisių, daržovių ir grūdinių produktų. Tiesa, pasak R. Bartkevičiūtės, šioje sferoje nesame išskirtiniai Europos Sąjungoje. Daugelyje šalių jų suvartojama nepakankamai.

Minėtų produktų, pagal specialistų rekomendacijas, reikėtų vartoti daugiausia net kelis kartus per dieną. Tuo tarpu Lietuvoje, faktinio mitybos tyrimo duomenimis, bent kartą kasdien šviežių daržovių valgo 44 proc. gyventojų. Kas ketvirtas lietuvis prisipažįsta šviežias daržoves valgantis ne kiekvieną dieną.

"Žmonės buvo klausiami, kaip dažnai jie valgo šviežių daržovių, neskaitant bulvių. Šios yra įprastas lietuvių mitybai produktas, taigi jei įskaičiuotume ir valgančiuosius jas, procentas valgančiųjų šviežias daržoves kasdien išaugtų", - paaiškino R. Bartkevičiūtė.

Pasak jos, lietuviai valgo daržovių maždaug tiek pat, kiek ir kitų Europos Sąjungos šalių piliečiai. Mes jų kasdien suvalgome 142 gramus, o, pavyzdžiui, belgai - 141 gramą.

"Taip pat nereguliariai ir per retai vartojame grūdinių produktų. Jų taip pat reikėtų gauti kelis kartus per dieną. Tuo tarpu kasdien vartojantys grūdinių produktų sakė tik 47 proc. lietuvių, dar apie 12 proc. pasakė, kad vartoja jų kelis kartus per dieną", - sakė R. Bartkevičiūtė.

Pas mus per dieną suvartojama maždaug apie 120 gramų grūdinių produktų. Jau minėti belgai jų suvartoja apie 260 gramų.

Mitybos ekspertės teigimu, lietuviai tradiciškai per mažai suvalgo ir žuvies bei jos produktų, bet čia padėtis keičiasi į gera.

"Prieš dešimtmetį vartojome 17-19 gramų žuvies, dabar - jau apie 30 gramų. Du trečdaliai gyventojų žuvį vartoja vieną du kartus per savaitę. Truputį per retai, bet procentas nėra toks jau mažas. Apie 11 proc. žuvies išvis nevalgo, galbūt dėl alergijos arba dėl to, kad nemėgsta", - sakė R. Bartkevičiūtė.

Jos teigimu, tradiciškai mes per daug vartojame mėsos ir produktų, kuriuose yra daug riebalų. Lietuviai per dieną vidutiniškai suvartoja 180 gramų mėsos, belgai - 124 gramus.

"Per dešimtmetį išaugo augalinio aliejaus ir sviesto vartojimas, o grynųjų taukų suvartojama mažiau. Margarino suvartojimas beveik nepakito. Sveikatos požiūriu tokius pokyčius būtų galima vertinti gerai, bet vis tiek reikia žiūrėti ir bendrą riebalų suvartojimo kiekį", - teigė R. Bartkevičiūtė.

Ekspertė atkreipė dėmesį, kad lietuviai valgo per riebiai ir suvartoja per mažai gerųjų angliavandenių. "Riebalai turėtų sudaryti ne daugiau nei 30 proc. vidutinio paros maisto davinio energinės vertės, o Lietuvoje šis procentas siekia 43 proc. O angliavandeniai turi sudaryti ne mažiau 55 proc. nuo paros maisto davinio energinės vertės, o pas mus tesudaro apie 40 proc. Taigi, mes suvartojame per mažai gerųjų angliavandenių, kurių yra, pavyzdžiui, grūdų produktuose", - sakė R. Bartkevičiūtė.

Ekspertės teigimu, nors ir nežymius, žmonių požiūrio į maistą pokyčius jau galima matyti: du kartus padaugėjo asmenų, kurie maistą renkasi pagal tai, ar sveika, bet jų dalis išliko vis tiek labai maža. Sveikatos gerinimo tikslu maistą dabar renkasi tik kas penktas gyventojas, o pagrindiniais maisto produkto pasirinkimo kriterijais išlieka kaina ir skonis.

Kalbėdama apie tokios mitybos pasekmes R. Bartkevičiūtė apgailestavo, kad kol kas nepastebimos žymios antsvorį turinčių žmonių mažėjimo tendencijos. "Labai nežymiai mažėja antsvorį turinčių moterų, bet per dešimtmetį akivaizdžiai padaugėjo antsvorį turinčių vyrų", - teigė ekspertė.

balsas.lt