Mokykla be Estrellos ir Coca-Colos

Draudimą mokyklose parduoti traškučius, kreminius šokoladinius pyragaičius bei kolą palankiai sutinka ne tik mokyklų direktoriai, bet ir šių produktų gamintojai. Suaugusieji tikisi, kad tokie būdai vaikų sveikatai tausoti išties gali būti veiksmingi, jei drauge bus pateikiama patogi alternatyva numalšinti alkį sveiku, šviežiu ir natūraliu užkandžiu ar patiekalu.

Gydytoja dietologė dr. Laisvūnė Petkevičienė, Nacionalinės dietetikos federacijos ir interneto klubo „Mėgaukis maistu“ prezidentė, pritaria sveikatos apsaugos ministro patvirtintam sąrašui, kuriame vaikų ir paauglių kone dievinami užkandžiai nurodyti kaip neatitinantys normų.

Ji sako, kad ministerijos nerekomenduojami produktai vaikui iš principo nieko gero neduoda.

„Noriu pasakyti, kad galima valgyti viską, nuo ko nebloga. Nėra blogų produktų, yra bloga dieta. Štai buvo laikas, kai vaikams pilte pylė pieną, bet ne visi jį gali pakęsti. Esame linkę į kažkokius kraštutinumus, bet juk esmė yra ne kola ir ne traškučiai, o jų vartojimo dažnis ir kiekis“, – teigia gydytoja.

Reikia vilioti alternatyvomis

Tai supratęs Šiaulių „Juventos“ vidurinės mokyklos direktorius Vytautas Girčius sako, kad traškučių, saldintų gazuotų gėrimų, šokoladukų bei čiulpinukų jie atsisakę dar prieš ministerijos draudimą – savarankiškai ir savanoriškai.

„Pradėjęs pastebėti, kad valgykloje vaikai vis rinkdavosi traškučius ir kokakolą, klausdavau: „vaikai, turbūt mama jums ne tam davė pinigų?“. Sriubą pilkit, sakydavau, va, – karšta, skani sriuba“, – prisimena „Juventos“ vadovas.

Tad mokyklos taryboje mokinių pasiteiravęs, ar sutinka jie nemaistingų produktų atsisakyti, V. Girčius gavęs teigiamą atsakymą.

„Taigi jau nuo pernai rugsėjo 1-osios šių užkandžių nebeturime. Aišku, dėl to labai apsidžiaugė aplinkiniai kioskeliai. Tačiau mokiniai susimąsto, nes su jais bendrauja visa administracija“, – teigia pašnekovas.

Be to, kaip tik šiuo metu „Juventa“ sudarinėja sutartį su įmone, įrengsiančia užkandžių automatą, iš kurio mokiniai galės įsigyti nesaldintų gėrimų, javainių, jogurto.

„Gal tuomet vaikai nelėks į parduotuvę ir čia įsigys pieno gėrimą“, – viliasi V. Girčius.

Tuo metu Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos bufete dar dabar galima pasmaližiauti traškučių ar kokakolos. Juos į mokymo įstaigą tiekia maitinimo įmonė.

„Su jais tarėmės, kad šių gaminių sumažėtų. Tačiau, kaip suprantu, jie verslininkams mokyklose neša nemažą pelną. Bet dabar moksleivius maitinanti bendrovė privalės jų atsisakyti“, – sako gimnazijos direktorius Valdemaras Kaupinis, ministerijos draudimą sutinkantis palankiai.

Jis priduria, kad moksleiviai turi alternatyvą – rinktis karštą patiekalą iš kelių siūlomų, gerti sulčių, o lėkti iš mokyklos į parduotuvę dėl menkaverčių užkandžių tikriausiai neskubėsią.

„Laikas, kartais oro sąlygos tą lakstymą riboja. Be to, esame nesuinteresuoti, kad pamokų metu moksleiviai paliktų mokyklos teritoriją“, – teigia V. Kaupinis.

Gamintojai neprieštarauja

Tačiau Zita Pagirskienė, Nacionalinės gėrimų gamintojų asociacijos vykdomoji direktorė, mano, kad draudimai mažai kuo pagelbės, jei mokyklos durys bus neužrakintos ir vaikai laisvai galės nulėkti į parduotuvę.

Galop Marius Giržadas, traškučių ir šokolado gamintojos „Kraft Foods Lietuva“ projektų vadovas, sako, kad įmonė ministerijos draudimui „tikrai neprieštarauja“.

„Mūsų kompanija jau seniai, dar prieš šitą normą, yra pasakiusi, kad mes mokyklose neprekiaujame savo produktais ir nedarome jokios reklamos“, – teigia M. Giržadas.

Tiesa, „Estrellos“ traškučių gamintojai negalėdavę nurodyti prekybininkams, savo produkcijos platintojams, kaip elgtis, tačiau rekomenduodavę jiems į mokyklų bufetus nesiveržti.

„Dabar jau visiškai aišku, ko negalima parduoti. Žinoma, jei neišeina užtikrinti normalios švietėjiškos veiklos aiškinant, kiek ir ko žmogus turėtų vartoti, galbūt šitas sprendimas ir turi savo vietą“, – mano M. Giržadas.

lrt.lt
Marijus Širvinskas