Prof. D.M. Brazauskienė: Ar apsaugosime Lietuvą nuo genetiškai modifikuotų augalų auginimo?

Dvi prieštaraujančios pusės

Visame pasaulyje dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO)  grumiasi dvi prieštaraujančios jėgos. Ši kova jau reiškiasi ir Lietuvoje. Vienoje pusėje,  siekiantys kuo plačiau diegti GMO augalų  auginimą, naudojimą maistui, ir antroje - besipriešinantys šiems siekiams. Už pirmųjų nugaros, kaip jau ir pas mus, stovi galingos ir turtingos kompanijos, gaminančios chemines medžiagas skirtas žemės ūkiui, maistą su GMO: tai amerikiečių MONSANTO,  vokiečių BASF ir kiti chemijos koncernai. Vaikantis milijoninių pelnų, šios kompanijos, vengdamos detalesnių tyrimų,  netgi slėpdamos  informaciją apie atliktus tyrimus, sparčiai braunasi į maisto pramonę, ieško poligonų GMO auginimo tyrimams, dairosi naujų rinkų. Antruosius atstovauja mokslininkai, numatantys galimas pavojingas pasekmes, teigiantys, kad dar per mažai ištirtas GMO poveikis gyvajai gamtai, tuo pačiu ir žmogui, raginantys atsisakyti GMO diegimo praktikoje, naudojimo maistui ar bent jau neskubėti, kol netaps viskas aišku. Negalima abejoti, kad pirmųjų budrumas ir atsakomybė  užgožti didelės naudos, pelno  vilionėmis. Antrieji  - pasikliauja moksliniu sąžiningumu,  objektyviu požiūriu, giliu atsakomybės jausmu. Labai svarbu, kad visuomenė šiais klausimais būtų gerai informuota ir  stovėtų antrųjų pusėje.

Pavojingiau nei atominė bomba

Prisimenu, dar 1984 m., grįžtant iš Baku vykusios jubiliejinės D.I.Mendelejevo chemikų draugijos  konferencijos, išgirdau akademiko Juozo Matulio, deja, jau mus palikusio, frazę: „Genų inžinerija  - pavojingiau nei atominė bomba“. Tai įžvalgaus mokslininko mintis, pasakyta, kai dar daugelis beveik nieko nežinojom apie šias genetikų galimybes. Genų inžinerijos taikymas - pavojingas žaidimas ne tik su žmonijos, bet ir su visos gyvybės likimu mūsų Žemėje. Viena iš legendų apie Atlantidos žuvimą sako, esą buvus  sukurta tokių augalų veislė, kurie išaugdavę per keletą dienų (genetinės modifikacijos rezultatas??), taip  buvusi pažeista energetinė pusiausvyra, sukėlusi katastrofą.

Kam kuriami GMO?

Genų inžinerija - tai dirbtinis genų, lemiančių paveldimumą, pertvarkymo procesas. Tokiu būdu genetiškai modifikuojant galima vienam organizmui būdingus genus perkelti į kitą organizmą ir suteikti jam kai kurias norimas, bet svetimas savybes. Pavyzdžiui, soja, perkėlus riešutų geną, turi daugiau baltymų, bet yra pavojinga tiems, kurie alergiški riešutams. Pomidorams perkėlus žuvų genus, jie tampa atsparūs šalčiui ir patvaresni, juos geriau transportuoti. Daugumai žemės ūkio augalų genetiškai modifikuojant suteikiamas atsparumas kenkėjams, pavyzdžiui, bulvėms - atsparumas kolorado vabalui; sojai, kviečiams - atsparumas herbicidams, tuomet jų daug galima suberti į dirvožemį ir derliai bus didesni.

GMO mūsų maiste

Genetiškai modifikuoti augalai buvo pradėti auginti 1996 m. ir šiuo metu jau  nemaža dalis  pasaulyje auginamos sojos, dalis medvilnės, rapsų,  kukurūzų yra genetiškai modifikuoti. Plinta genetiškai modifikuoti kviečiai,  pomidorai, braškės, salotos ir kt.  Maisto specialistų teigimu, net iki 80 proc. gaminamų maisto produktų gali savo sudėtyje turėti GMO. Soja ir sojos produktai įeina maždaug į 25000 pavadinimų maisto produktų: kepinius, šokoladą, ledus, kakao gėrimus, padažus, sriubas, bulvių ir kukurūzų traškučius, vaikams skirtą maistą, vitamininius preparatus ir t.t. Gaminant didelę dalį šių produktų naudojama transgeninė soja.

Alergijų grėsmė

Kuo pavojingi maiste esantys genetiškai modifikuoti organizmai? Jie pirmiausiai gali sukelti

alerginius susirgimus. Ši liga tampa vis grėsmingesnė. Alergiją dažniausiai sukelia proteinai arba gliukozidai. Genetiškai modifikuoti augalai dažniausiai turi pertvarkytus baltymus, kurių iki šiol nebuvo maiste, jų alergiškumo potencialas nežinomas. Genetiškai modifikuoto maisto propaguotojai siekia labai supaprastinti alergiškumo tyrimus, naudojami netiesioginiai metodai. Žmonės, pas kuriuos išsivystys alergiškumas dėl GMO baltymų turės vengti labai didelio kiekio maistų produktų. Genetiškai modifikuoti augalai atsparūs tik tam tikriems žinomiems virusams, bet jie gali sudaryti sąlygas naujiems virusiniams susirgimams.

Sutrikimai lytinėje sistemoje

Kai kuriems augalams, genetiškai modifikuojant, suteikiamas  atsparumas herbicidams.  Eksperimentai su ankštiniais augalais apdorotais „Monsanto“ firmos gaminamu „Roundapu“ parodė, kad augaluose atsirado medžiagų, panašių į estrogenus - steroidų tipo moteriškus lytinius hormonus. Buvo nustatyta, kad sušėrus pelėms „Roundapu“ apdorotų ankštinių augalų ekstrakto atsirado pakitimų pelių lyties organuose. Galima neabejoti, kad ir genetiškai modifikuota soja, vadinama gensoja, apdorota „Roundapu“ turės tokių į estrogenus panašių junginių, o tai pavojinga ir moterims ir vyrams ir ypač vaikams.

Bt genai – grėsmė dirvožemiui ir visai ekosistemai

„Novartis“  firmos genkukurūzai turi tris svetimus genus. Vienas iš jų - bakterijos Bt (Bacillus thuringiensis), suteikiančios kukurūzui insekticidinių savybių. Tačiau genų inžinerijos būdu suteikus kukurūzams šias insekticidines savybes, juose atsiradę toksinai labai skiriasi nuo laisvosebakterijose egzistuojančių, kurios naudojamos augalininkystėje, kaip biologiniai insekticidai.

Niujorko universiteto mokslininkai nustatė, kad Bt nuodai, patekę iš genetiškai modifikuotų augalų, dirvoje išsilaiko ilgiau, nei atskirai panaudojus šį bakterinį insekticidą: purškiamieji insekticidai veiksmingi keletą dienų ar savaičių, o augalinis genkukurūzo nuodo veikimas yra neribotas visą augalo  augimo laikotarpį ir dar ilgiau. Mokslininkai baiminasi, kad tai gali suardyti pusiausvyrą dirvožemio biotoje, ypač kai genkukurūzai auginami dideliuose monokultūrų plotuose.  Dirvožemyje susikaupę dideli Bt nuodų kiekiai gali būti pražūtingi dirvožemio gyviams. Taigi, genkukurūzai, gensoja kelia akivaizdžią ekologinės krizės riziką. Vienok tyrimai šioje srityje buvo sustabdyti, nes pramonininkai atsisakė mokslininkui teikti genetiškai modifikuotus augalus. Šie Bt-augalai yra užpatentuoti. Taigi, labai sunku kovoti su didžiųjų koncernų galiūnais.

Tyrimai atlikti JAV parodė, kad dirvožemyje, kuriame augo vabzdžiams atsparūs, t.y. turintys insekticidinių savybių augalai, labai keičiasi dirvožemio bakterijų ir mikroskopinių grybų populiacijos, o tai įtakoja  ir augalų fiziologiją, jų medžiagų apytaką. Visa tai negali neturėti neigiamų pasekmių  žmogui ir aplinkai.

Visuomenės nuomonė – galinga jėga

Koks visuomenės vaidmuo šioje kovoje? Visuomenė pirmiausia  turi būti informuota, visuomenė turi žinoti kas tai yra GMO, kokie čia slypi pavojai. Lietuvoje šia tema dar  per mažai kalbama. Mūsų visuomenė turi teisę tarti „Ne“ planuojamam Vėžaičiuose ir Dotnuvoj genetiškai modifikuotų augalų auginimui. Nors planuojami tik moksliniai tyrimai palyginti nedideliuose 2 ha ploteliuose, tačiau tai kelia pavojų mūsų nedidelio krašto gamtai, ekologiniam ūkininkavimui, kuris Lietuvoje  sėkmingai plečiamas..

ES šalys  nebenori įsileisti GMO. Ne kartą ten vykdytos apklausos rodo, kad didžioji dalis gyventojų nenori maisto su GMO. Dauguma ES šalių įstatymais riboja genetines modifikacijas ir taip pakeistų organizmų naudojimą. Galinga jėga tampa visuomenės nuomonė. Kai 1997 m. Šveicarijoj buvo pranešta, kad bus įvežama gensoja, moterys buvo kviečiamos su vaikų vežimėliais atvykti Berne į aikštę prie federacijos parlamento ir išreikšti savo griežtą protestą.

Teisė rinktis: rizika ar atsargumas

Lietuvoje  2002 gruodžio 31 d. įsigaliojo Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymas.  Tai labai reikšmingas dokumentas ir žmogui,  ir visai gamtai. Žmonės turi kuo plačiau sužinoti apie GMO  ir iš jų pagamintus maisto produktus. Jie ir Lietuvoje, kaip ir ES šalyse, turi būti specialiai ženklinami,  žmonės turi turėti galimybę rinktis, ar vartoti kiek brangesnį saugų, ekologišką, neužterštą kenksmingomis medžiagomis maistą, ar įprastinį, pagamintą iš žaliavų, augintų naudojant chemines medžiagas, ar maistą su GMO, kuris, deja, yra ir bus pigesnis.

Čia pravartu priminti, kad ekologiniuose ūkiuose neleidžiama naudoti genetiškai pakeistų sėklų ir augalų, neleidžiama veisti ir laikyti genetiškai modifikuotų veislių ir rūšių gyvulių. Taigi, ekologinių produktų vartotojai yra apsaugoti nuo labai rizikingo maisto, kuris visame  pasaulyje kelia kaskart didesnį susirūpinimą.

Ir genus turime saugoti

Vakarų Europoje egzistuoja judėjimas  „Genų apsaugos iniciatyva“, kuris  draudžia gamtoje skleisti GMO bei naudoti juos maistui, genetiškai manipuliuoti su gyvūnais, reikalauja uždrausti gyvūnų ir augalų patentavimą, nes gyvybė nėra prekė, todėl negalima patentuoti genetiškai pakeistų augalų, gyvūnų. Gyvybė nėra žmogaus atradimas. Vienok šis judėjimas nedraudžia fundamentalių tyrimų genų inžinerijos srityje. Nedraudžiama genterapija, nes yra gentechniniu būdu sukurtų medikamentų, kurie  sėkmingai taikomi kai kurių susirgimų gydymui. Tačiau „Genų apsaugos iniciatyva“ reikalauja įstatymais apriboti genetines manipuliacijas, pramoninę genetiškai modifikuotos produkcijos gamybą, tyrimus su rizikingais organizmais. Reikalaujama įrodyti genetinių manipuliacijų ir jų naudojimo saugumą, poreikio būtinybę, alternatyvos nebuvimą, etinę atsakomybę.

Žmogus negali pilnai kontroliuoti genetinių manipuliacijų  antpuolio ir jo pasekmių. Dar nėra metodų, kurie padėtų tą procesą pakreipti vien teigiama kryptimi, ypač kontroliuoti paveldimumą.  GMO likimas ir poveikis žmogui yra nenuspėjami, tokių organizmų paplitimas yra negrįžtamas. Jų neturi patekti  į mūsų aplinką, į maisto produktus. Taigi, būkime  aktyvūs, pilietiški, vieningai tarkime „Ne“ GMO veržimuisi į Lietuvą.

Autorė yra Lietuvos žemes ūkio universiteto profesorė, chemikė, viena iš Ekologinės žemdirbystės asociacijos "Gaja" steigėjų ir aktyvi jos narė.

„Žalioji Lietuva“

Protesto akcija prieš GMO auginimą

Balandžio 4 d., 13 val. prie Seimo organizuojamas pirmasis protesto renginys prieš genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimą. 14 val. Seime prasidės konferencija GMO tema, tad ateikime garsiai pareikšti savo nepritarimo GMO auginimui tiek Lietuvoje, tiek apskritai. Akcija neturės vieno organizatoriaus. Kiekviena organizacija dalyvauja atskirai ir savo kanalais kviečia dalyvius, pasirengia savo plakatus, atsineša savo vėliavas ar kitą atributiką, savo organizacijos vardu duoda interviu žurnalistams. Leidimu protestuoti bus pasirūpinta.

http://www.gyvunuteises.lt/161