Smulkus ūkininkas gali mažais kiekiais savo gaminamą produkciją tiekti vietinei rinkai

Daugėjant šalyje ūkininkų, besispecializuojančių ekologine gamyba, bei propaguojant ekologiškų produktų vartojimą, rinkoje atsiranda vis didesnis „kaimiško“ kasdienio vartojimo produktų poreikis – tai daržovių, vaisių, prieskoninių žolelių, medaus ir kt. Ne išimtis ir gyvūniniai produktai, t. y. ūkiuose nedideliais kiekiais užaugintų paukščių, triušių mėsos ir  pieno poreikis.

Šią savaitę Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje (VMVT) įvyko susitikimas su Lietuvos nacionalinės vartotojų  federacijos atstovais dėl smulkaus ūkio vystymosi skatinimo. Šiame susitikime taip pat aptarta, kaip prisidėti prie ekologinių maisto produktų rinkos plėtojimo.

Šalies ūkininkai vis dažniau domisi ekologinės mėsos ir pieno gamybos ir prekybos perspektyvomis ir reikalavimais. „VMVT primena, kad jau yra nustačiusi specialiuosius higienos reikalavimus gamintojams ir prekiautojams mažais pieno, žuvų, paukščių, triušių ir sumedžiotų žvėrių kiekiais, kurie labai parankūs smulkaus verslo vystymuisi. Taip pat norime paminėti, kad pagal ES reikalavimus smulkaus ūkininko užaugintų gyvulių ir iš jų gautos mėsos, kuri būtų tvarkyta jo ūkyje, tiekimas tiesiogiai vartotojui yra draudžiamas, t. y. ūkininko užauginti gyvuliai gali būti skerdžiami ir mėsos gaminiai gaminami tik VMVT patvirtintose skerdyklose ir mėsos perdirbimo įmonėse. VMVT šiuo klausimu parengs rekomendacijas ūkininkams ir prekiautojams, kaip jiems tiesiogiai vartotojui parduoti ar tiekti į restoranus (viešojo maitinimo įmones) maisto produktus“, – sakė VMVT direktorius Kazimieras Lukauskas.  

„Pabrėžiame, kad pagal ES teisės aktus minėtų produktų gamybai ir prekybai vietos rinkoje mažais kiekiais taikomi minimalūs higienos reikalavimai, tačiau tokia veikla turi būti patvirtinta ir kontroliuojama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos“, – sakė VMVT  direktorius Kazimieras Lukauskas.

VMVT taiko lanksčią politiką smulkaus verslo atžvilgiu įvairiuose maisto gamybos etapuose, tačiau toks lankstumas turi būti skaidrus ir negali būti suprastas kaip kompromisas nesiekti maisto higienos tikslų. Todėl numatomos parengti rekomendacijos padėtų spręsti iškilusias problemas su gyvūninio ir negyvūninio maisto gamybos ir tiekimo mažais kiekiais gamintojais, neliktų neaiškumų ir skirtingų teisės aktų interpretavimų.

„Visi šie reikalavimai nėra kliūtis vystytis smulkiam Lietuvos verslui, kadangi maži pirminių maisto produktų kiekiai bus tiekiami vietinei rinkai, todėl reikalavimai patalpoms, gaminamos produkcijos tvarkymui yra supaprastinti, lengviau įgyvendinami ir reikalauja daug mažesnių investicijų. Vietinę rinką apibrėžėme kaip visą Lietuvos teritoriją. Smulkus ūkininkas gali savo gaminamą produkciją tiekti vietiniam mažmeninės prekybos subjektui, t. y. jis galės produkciją realizuoti mažmeninėje parduotuvėje, turgavietėje, restorane arba parduoti tiesiogiai vartotojui. Nauda abipusė: ūkininkui plati vietinė rinka, vartotojui  – galimybė gauti šviežią ir kokybišką produktą, miestiečiui –  nepamiršti „kaimiškų“ maisto produktų skonio“, – sakė K. Lukauskas.

www.vet.lt