Vartotojams turi būti teikiami tik kokybiški ir saugūs maisto papildai

Pastaruoju metu vis labiau sulaukiama visuomenės dėmesio dėl maisto papildų kokybės ir saugos.  Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nuo šių metų pradžios pavesta vykdyti maisto papildų saugos, kokybės ir reklamos kontrolę. Toks sprendimas priimtas po to, kai Mitybos specialistų darbo grupė pripažino, kad maisto papildai nėra vaistas, o tai yra maisto produktas. Iki tol maisto papildų kontrolė Lietuvoje nebuvo atliekama, todėl pradėjus tikrinti maisto papildus nustatyta ne tik ženklinimo pažeidimų, bet ir pažeidimų dėl kokybės ir saugos.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tikslas – kaip galima greičiau nustatyti visas kompanijas, kurios tiekia nekokybiškus maisto papildus. Todėl Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, kaip vartotojų interesus maisto saugos ir kokybės srityje ginančiai organizacijai, inicijavus pakeisti registracijos tvarką, nuo šių metų spalio 1 d. įsigalios nauja maisto papildų registravimo tvarka. Vertinimo komisija, sudaryta iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Respublikinio mitybos centro ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos bei kitų institucijų atstovų, prieš maisto papildui patenkant į rinką vertins registracijai pateikto maisto papildo sudėtį ir ženklinimą. „Bendradarbiaujant minėtoms valstybės institucijoms siekiama, kad Lietuvos vartotojus pasiektų aukštos kokybės, saugūs ir teisingai paženklinti šie produktai“, – sakė  Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus Kazimieras Lukauskas.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, šiais metais atlikusi maisto papildų valstybinę kontrolę, nustatė, kad maisto papildų kokybė, sauga ir ženklinimas ne visada atitinka jiems keliamų reikalavimų. Teritorinių valstybinių maisto ir veterinarijos tarnybų inspektoriai šiais metais patikrino 4 gamybos,  42 didmeninės ir 17 mažmeninės prekybos įmonių, iš viso nustatyta 15 ženklinimo, 3 personalo higienos, 21 bendras higienos pažeidimas. Taip pat patikrintos 1378  vaistinės, kuriose nustatyti 98 maisto papildų ženklinimo, 560 bendrų higienos, 9 personalo higienos pažeidimai, 130 atvejų buvo pažeidžiamos laikymo sąlygos.

VMVT maisto produktų inspektoriai rinkoje dažniausiai nustato šiuos pažeidimus – maisto papildai netinkamai ir neteisingai paženklinti: pirmiausia, nenurodomas užrašas „Maisto papildas“, antra, nenurodomi perspėjimai „Neviršyti nustatytos rekomenduojamos dozės“, „Laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje“, trečia – paaiškinimas, kad „Maisto papildas neturėtų būti vartojamas kaip maisto pakaitalas“.  Taip pat pabrėžtina, kad ženklinime bei reklamuojant maisto papildus, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, draudžiama nurodyti ar užsiminti apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes. „Tačiau, atlikus patikrinimų analizę, matyti, kad sveikatingumo teiginių vis dar galima rasti  maisto papildų etiketėse, pvz., „didina atsparumą peršalimo ligoms“, „mažina depresiją, migreną ir lėtinį nuovargį, PMS negalavimus, mažina širdies smūgio tikimybę, trombozės išsivystymą“ ir t. t. Pateikiant tokią informaciją yra klaidinami vartotojai, kad maisto produktas gali padėti išspręsti sveikatos problemas. Tai rodo, kad maisto papildų kontrolei turi būti skiriamas ypatingas dėmesys“, – komentavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos  Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Navickienė.

Siekiant apsaugoti vartotojus nuo nekokybiškų maisto papildų, 2007 m. balandžio 4 d. įsigaliojus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus įsakymui dėl importuojamų negyvūninių maisto produktų kontrolės, importo metu pradėta tikrinti kiekviena maisto papildų siunta siekiant nustatyti, ar maisto papildai atitinka jiems keliamus reikalavimus. Šių maisto produktų kontrolė vykdoma ne tik importo metu, bet tikrinamos ir gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės, vaistinės, kurios taip pat turėjo įsigyti Maisto tvarkymo pažymėjimus, kaip ir kitos maistą tvarkančios įmonės.

Pagal galiojančius Europos Sąjungos (ES) ir nacionalinius teisės aktus maisto papildų ženklinimo etiketėje turi būti teisingai nurodyta maisto produkto sudėtis (sudedamosios dalys), tinkamumo vartoti terminas, grynasis kiekis, kilmė, gamintojas, tam tikri ženklinimo reikalavimai.

Nuo šių metų balandžio mėnesio į Lietuvos Respubliką įvežta 128 938 kg maisto papildų. Daugiausia maisto papildų įvežta iš trečiųjų šalių – Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) – 71 196 kg, Baltarusijos – 33 894 kg, Kanados – 11 891 kg, Rusijos – 7495 kg, Kinijos – 4396 kg, Izraelio – 66 kg.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai importo kontrolės metu nustatė, kad maisto papildų sudėtinių dalių ir maisto priedų – konservantų, dažiklių ir kt. – leistinos normos JAV ir ES skiriasi. JAV maisto produktų sudėtyje galimi didesni konservantų, dažiklių ir kitų maisto priedų kiekiai, todėl, atliekant maisto papildų patikrinimus, inspektoriai didžiausią dėmesį skiria iš JAV importuojamiems maisto papildams. Pvz., VMVT inspektoriai nustatė, kad maisto papildo „Memortop“ sudėtyje yra genetiškai modifikuotų sojų produktų, tačiau šių produktų nei lydinčiuose dokumentuose, nei ženklinimo etiketėse nebuvo nurodyta, maisto papilduose „Jungle Kids“ konservantų kiekis viršijo leistiną kiekį, maisto papilde „MamaVit“ rasta Europoje draudžiamo naudoti dažiklio eritrozino, maisto papilde „Calcium 600 + vit. D“ nustatyta 935 mg kalcio, nors gamintojas deklaravo tik 600 mg vienoje tabletėje“, – sakė D. Navickienė.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, vadovaudamasi jai suteiktais įgaliojimais, vykdo maisto papildų reklamos kontrolę spaudoje, TV ir radijo laidose, interneto svetainėse. Anot D. Navickienės, dažniausiai pažeidžiamas Reklamos įstatymo punktas, kuris draudžia reklamoje nurodyti ar užsiminti apie tas maisto savybes, kurių jis neturi, taip pat apie gydomąsias ar nuo ligų saugančias savybes. Šiais metais surašyti 9 Reklamos įstatymo pažeidimo protokolai ir visa tyrimo medžiaga perduota Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, kuri pagal kompetenciją priima sprendimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su kitomis valstybės institucijomis organizuoja susitikimus su visuomeninių organizacijų, Sveikatos apsaugos ministerijos, visuomeninių vartotojų teisių apsaugos tarnybos, mokslo įstaigų ir verslo atstovais. „Dalindamiesi patirtimi ne tik su atitinkamų sričių specialistais, bet ir verslo atstovais siekiama kuo daugiau informuoti visuomenę apie problemas, kylančias maisto papildų bei specialiosios paskirties maisto produktų kontrolės srityje. Aktyviai ir glaudžiai bendradarbiaujama su užsienio šalių ekspertais siekiant tinkamai organizuoti maisto papildų ir kitų maisto produktų kontrolę. Todėl tikimasi, kad palengvės procedūros verslininkams, o vartotojai bus apsaugoti nuo klaidinančios informacijos“, – sakė direktorius K. Lukauskas.

vet.lt