Vasara mieste - jėgų išbandymas

Karštis – tikras jėgų išbandymas. Ką daryti, kad dėl kaitros nepablogėtų savijauta ir nesutriktų sveikata, gali patarti specialistai.

Kardiologas

Dėl vasaros karščių padažnėja širdies plakimas, labiau prakaituojama. Su prakaitu netenkama ne tik vandens, bet ir vitaminų bei mineralinių medžiagų, tarp jų – kalio ir magnio, būtinų normaliai širdies veiklai.

Todėl didelė oro temperatūra ypač kenkia sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis – hipertonija, išemine širdies liga – juos dažniau ištinka priepuoliai, taip pat hipotonija – kraujospūdis dar labiau sumažėja, vargina silpnumas. Kad taip neatsitiktų, būtina laikytis medikų rekomendacijų:

vasarą apsilankyti pas šeimos gydytoją, kad jis paskirtų profilaktinį sveikatos patikrinimą;

visus fizinių pastangų reikalingus darbus atlikti prieš vidudienio kaitrą arba vakare, kai saulė nebe taip kepina;

vengti važiuoti perpildytais autobusais; keliskart per dieną pasimatuoti kraujospūdį;

dirbant sode stengtis kuo mažiau būti pasilenkus, nuleidus galvą; skinti agrastus, serbentus geriausia sėdint ant neaukštos kėdutės; kai šviečia saulė, nors ir nėra labai karšta, būtinas galvos apdangalas;

atsargiai elgtis prie vandens telkinių; vandens ir oro temperatūrų skirtumas turi būti ne didesnis nei 10 laipsnių, įkaitus maudytis šaltoje jūroje pavojinga; negalima iš karto pulti į šaltas bangas; prieš maudynes naudinga pasimasažuoti arba atlikti keletą paprastų fizinių pratimų, tik tada neskubant bristi į vandenį; nesimaudyti per ilgai, kol apima drebulys.

Jei vargina hipertonija, nepiktnaudžiauti sūriais produktais, riboti druskos kiekį, jei gydytojai nustatė širdies nepakankamumą, skysčius vartoti saikingai.

Ginekologas

Per karščius nepatartina dėvėti sintetinių apatinių drabužių – jie sukuria „šiltnamio efektą“, taigi ir tinkamą terpę daugintis ligas sukeliančioms bakterijoms ir grybeliams (ypač dažnai vasarą paūmėja pienligė).

Moterys, sergančios lėtiniu adneksitu (gimdos priklausinių uždegimu), gali saikingai kaitintis saulėje, tačiau neturėtų pamiršti, kad ultravioletinių spindulių perteklius silpnina imunitetą. Be to, dėl šios ligos negalima paplūdimyje būti šlapiu maudymosi kostiumėliu, išlipus iš vandens reikia persirengti. O turinčiosios miomų arba varginamos endemetriozės ilsėdamosi gamtoje turėtų rinktis medžių pavėsį.

Sunku ištverti kaitrą būsimosioms mamoms, ypač sergančioms nėščiųjų toksikoze. Ėmus pykinti, patartina mažais gurkšneliais gerti drungną vandenį su citrinų sultimis arba atšaldytą mėtų arbatą. Galima užsišaldyti vandens, sulčių arba mėtų nuoviro ir bloguojant čiulpti ledukus.

Saulės atokaitoje nėščiosios tegali per dieną pabūti valandą, geriausia rytą iki 11 val. ir po 16 val. antroje nėštumo pusėje vasarą reikia reguliariai svertis.

Dėl karščio daugiau geriama, todėl besilaukiančiosioms gali imti tinti kūnas, ypač kojos, padidėti kraujospūdis. Jei pasisvėrus paaiškėja, kad svoris padidėjo staiga, vadinasi, suvartota per daug skysčių, ir gerti reikia po truputį, bet dažniau.

Sporto medicinos specialistas

Karštomis dienomis sportuoti nepatartina. Atliekant fizinius pratimus organizmas išskiria daugiau šilumos, todėl netenkama vandens. Be to, per kaitrą didesnį krūvį patiria širdis ir kraujagyslės. O štai į baseiną nueiti bent 2–3 kartus per savaitę labai naudinga.

Negalintieji praleisti nė dienos be sporto turėtų per karščius rinktis tokius pratimus, kurie padeda aprūpinti organizmą deguonimi – kvėpavimo gimnastikos, jogos, liekninamojo kvėpavimo, aerobikos.

Nebūtina praleisti ir lengvojo kultūrizmo užsiėmimų, tik treniruotis reikia ne visa jėga ir neužmiršti dažnai atsigerti vandens.

Dietologas

Kai labai karšta, rekomenduojama valgyti mažiau mėsos ir gyvulinių riebalų, daugiau – augalinės kilmės maisto, pieno produktų. Vidudienį geriausia nepersivalgyti, o sočiau papietauti apie 16–17 val. Rytą, jei pusryčių nesinori, nebūtina per prievartą kimšti maistą, bet kokio nors skysčio išgerti reikia.

Troškulį geriausiai malšina virintu vandeniu atskiestos sultys, žalioji arbata, negazuotas mineralinis vanduo.

Atgaivina ir gira, vanduo su medumi ir citrinos sultimis. Karštomis vasaros dienomis labai naudingi rūgštaus pieno produktai – kefyras, jogurtas.

Valgį gaminti kelioms dienoms vasarą geriau nerizikuoti, taip pat neverta pirkti maisto produktus prekyvietėse, kuriose nėra šaldytuvų. Šilumoje bakterijos dauginasi labai greitai, taigi galima apsinuodyti.

Per karščius jokiu būdu negalima badauti. Nusprendus atsikratyti antsvorio reikia tiesiog pakeisti racioną. Padės ir viena arba dvi iškrovos dienos per savaitę, kai valgomi tik vaisiai ir uogos arba daržovės, arba varškė ir kefyras.

Tokia mityba paspartina medžiagų apykaitą, skatina žarnyno apsivalymą. Po kurio laiko dingsta ir nereikalingi kilogramai.

Dermatologas

Visi žino, kad ilgai būti saulės atokaitoje nesveika. Ypač tai kenkia šviesiaplaukiams ir mėlynakiams žmonėms, taip pat turintiesiems juodų arba tamsių pigmentinių dėmių. Kartais vėžys užklumpa net praėjus keleriems metams po nudegimo saulėje.

Būtina vartoti nuo kenksmingo saulės spindulių poveikio apsaugančius kremus, ir ne tik susiruošus į paplūdimį, bet ir vaikštant mieste. Ypač svarbu odą saugoti pirmosiomis buvimo saulėje dienomis.

Kad neatsirastų pigmentinių dėmių, per karščius nepatartina naudoti kvepalų, dezodorantų ir kosmetikos, jei juose yra eterinių aliejų.

Nepageidaujamą saulės poveikį gali sustiprinti ir kai kurie vaistiniai augalai, pavyzdžiui, jonažolės, barkūnai.

Jei nudegimo išvengti vis dėlto nepavyko, ant pažeistos odos reikia uždėti šaltu vandeniu sušlapintą ir išgręžtą rankšluostį ir jį palaikyti. Garuodamas vanduo vėsina odą. Paskui apsvilusias vietas reikėtų pasitepti grietine, kefyru arba rūgpieniu. Žinoma, dar geriau, jei po ranka yra gydomojo tepalo arba kremo.

Per karščius neretą ima varginti hidradenitas – prakaito liaukų uždegimas. Jį sukelia gausus prakaitavimas ir organizmo nusilpimas dėl karščio, taip pat nedideli odos pažeidimai, pavyzdžiui, skutantis pažastis.

Jei šis nemalonumas jau buvo ištikęs, norint išvengti jo pasikartojimo reikėtų vasarą nevartoti aštrių prieskonių, alkoholio, valgyti mažiau saldumynų, bet daugiau A, C ir E vitaminų turinčių produktų – morkų, juodųjų serbentų, riešutų.

Linkusieji sirgti hidradenitu turėtų atidžiai rinktis priemones nuo prakaito. Antiperspirantai užkemša prakaito liaukas, todėl gali suaktyvėti mikroorganizmų dauginimais ir kilti uždegimas. Kad taip neatsitiktų, reikėtų pasitenkinti įprastiniais dezodorantais ir dažniau maudytis duše. Išskustas pažastis patartina dezinfekuoti spiritiniu tirpalu.

Oftalmologas

Vasarą akims tenka atlaikyti net du išbandymus. Visų pirma, joms kenkia ultravioletiniai spinduliai. Dėl ryškios saulės šviesos akys gali parausti, atsiranda kataraktos – lęšiuko susidrumstimo – rizika. O jei ultravioletinių spindulių poveikis trunka ilgiau, gali būti pažeista net tinklainė.

Antra, gana kenksmingas perkaitimas. Dėl jo atsiranda arterinio kraujospūdžio pokyčių ir sutrinka akių kraujo apytaka. Ypač tai pavojinga sergantiesiems cukriniu diabetu.

Apsaugoti akis padės saulės akiniai, turintys ultravioletinių spindulių filtrus. Būtina vengti perkaisti, patartina dažniau matuotis kraujo spaudimą. Pajutus, kad staiga sutriko regėjimas, reikia tuoj pat kreiptis į akių ligų gydytoją.


10 „šaldančių“ patarimų


1. Dėvėkite šviesius laisvus natūralių audinių – šilko, lino, medvilnės – drabužius. Jie leidžia odai kvėpuoti ir padeda išvengti perkaitimo.

2. Vidurdienį, kai saulė pakibusi aukščiausiai, kiek galėdami sumažinkite fizinį krūvį, venkite psichologinės įtampos.

3. Kuo mažiau būkite saulės atokaitoje. Jei tai neišvengiama, dėvėkite galvos apdangalą – išvengsite saulės smūgio ir išsaugosite sveikus plaukus.

4. Įsigykite oro kondicionierių arba ventiliatorių. Tik vėsindami patalpas nepersistenkite – oro temperatūros viduje ir lauke skirtumas turi būti ne didesnis nei 10 laipsnių.

5. Jei įmanoma, surenkite sau siestą. Nuo 12 iki 15 val. ilsėkitės, o svarbiausius darbus atlikite rytą arba vakare.

6. Gerkite vėsius, bet ne šaltus gėrimus. Geriausia gerti dažnai, bet nedaug, po kelis gurkšnius.

7. Nors per poilsio dienas išvažiuokite iš miesto. Maudykitės, vaikščiokite basi. Pagerės kraujo apytaka, padaugės energijos, ir miesto karštis nebeatrodys toks alinantis.

8. Valgykite ledų. Tai puikus vasaros užkandis. Tik nerykite dideliais kąsniais, geriau mėgaukitės skanėstu lėtai – taip ir gerklė liks sveika, ir kūnas šiek tiek atvės.

9. Negerkite svaigiųjų gėrimų, ypač stiprių. Per karščius alkoholis tampa dar žalingesnis. Jokiu būdu nesimaudykite neblaivūs.

10. Dažniau atsigaivinkite vėsiu vandeniu; rankas plaukite braukdami nuo pirštų iki pečių, o kojas – iš apačios aukštyn. Veidą patartina nusiprausti šaltu gazuotu mineraliniu vandeniu.

Parengė A.Gotautaitė

Nuotr. Kai labai karšta, rekomenduojama valgyti mažiau mėsos ir gyvulinių riebalų, daugiau – augalinės kilmės maisto, pieno produktų.

"Sekundė"

www.sveikatossodas.lt