Žemaičiai Kūčių vakarienę pagardins kanapėmis

Prieš Kūčias Žemaitijos turgūs praturtėja vienu nelegaliu produktu – kanapėmis. Už stiklinę šio džiovinto augalo grūdelių pardavėjai prašo 10 litų.

Ir prekyba sekasi puikiai. Kanapėmis prekiaujanti telšiškė Antanina „Lietuvos rytui“ sakė, kad kiekvienais metais prieš Kūčias ji parduoda apie 25 kilogramus šio Lietuvoje draudžiamo augalo grūdelių.

Juk ant žemaičių Kūčių stalo kanapės su karštomis bulvėmis yra privalomas patiekalas.

Tačiau patenkinti klientų įgeidį šeimininkams nėra taip paprasta. Mat dėl šitiems augalams būdingų narkotinių savybių jų užsiauginti draudžia įstatymai, o prekyba jais yra laikoma nusikaltimu.

Tačiau žemaičiai, šį augalą vertinę ne tik dėl pluošto virvėms vyti, bet ir dėl maistinių bei gydomųjų savybių, tų draudimų paisyti neketina.

Paskrudinti malti kanapių grūdai su truputėliu druskos, svogūnų ir česnakų yra vadinami kanapyne, valgoma su karštomis bulvėmis. Tokį patiekalą per Kūčias Žemaitijoje iki soties kerta ir vaikai, ir suaugusieji.

„Lietuvos ryto“ kalbinti kaimo turizmo sodybų savininkai mano, jog draudimas auginti kanapes žemaitišką kanapynę tik išpopuliarino, nes uždraustas vaisius yra saldesnis.

Tiesa, niekas iš žemaičių kulinarinio paveldo puoselėtojų nežino, kokių turguje nusipirks kanapių ir ar iš jų pagaminęs Kūčių gardėsį neapsvaigs. Mat niekas netyrė ir nežino, koks Žemaitijoje paplitusio „uždraustojo vaisiaus“ stiprumas ir kiek jame susikaupia veikliosios narkotinės medžiagos.