Patiekalai.lt

Paieška tinklapyje: Išplėsta paieška

Patarimai


Vyno kokybės įvertinimas

Kategorija: Kulinarija


Spalva. Vyno spalva, nesvarbu blyški ar intensyvi, nėra vyno kokybės rodiklis. Vyno kokybę parodo spalvos sodrumas – t.y. sugebėjimas išlaikyti tą pačią spalvą giliausioje taurės vietoje bei taurės pakraštyje. Aukščiausios kokybės vynuose spalva kinta tik prie pat taurės sienelės, o prastuose – “pavandenijimas” regimas akivaizdžiai.

Vyno atspalvis gali nurodyti vyno brandos stadiją. Baltuosiuose vynuose pastebimas žalsvas atspalvis – vyno jaunystės požymis. Tai nėra nuoroda, jog vynas dar netinkamas gerti, nes kai kurie vynai privalo būti ragaujami jauni. Baltųjų vynų senatvę išduoda ryškus rudas-šiaudinis atspalvis. Ant taurės sienelių gali būti burbuliukų. Tai būdinga vėsių kraštų (Vokietija, Elzasas) vynams.

Raudonųjų vynų jaunumo požymis – ryškus purpurinis – granatinis atspalvis. Toks vynas bėgant laikui tampa raudonos spalvos. Brandaus charakterio vynai yra raudonmedžio atspalvio. Kai juose per daug pastebimi rudi, terakotos, svogūno lukšto atspalviai, vynas gali būti pasenęs.

Rožiniai vynai privalo būti be rudo atspalvio. Tik Luaros slėnio vynams (Prancūzija) šis atspalvis yra priimtinas.

Aromatas. Nesvarbu, kokį vyną ragautumėte, jo aromatas turi būti ryškus. Vaisių, prieskonių charakterio ryškus vyno aromatas – gero vyno požymis. Jei vyno aromatas stiprus, bet nemalonus, - vyno negalima vadinti geru. Senovinio stiliaus vynuose, nesvarbu, iš kokios vietos jie yra kilę, vaisių aromatas gali būti “nešvarus” dėl prastos vyndarystės įrangos. Tai oksiduoto charakterio vynų bruožas, parodantis, jog vynas negali ilgai būti brandinamas rūsyje.

Visi aukštos kokybės vynai turi sudėtingą aromatą, supintą iš daugybės kvapų. Aromato puokštę dažnai sudaro net keliolika komponentų. Brandaus charakterio vynuose šie komponentai susilieja ir tampa sunkiau išskiriami – “sufokusuoti”.

Vyno aromatas gali turėti ne vien vaisių charakterį. Ąžuolo statinėse fermentuoti ar brandinti vynai pasižymi vanilę, kedro medieną, prieskonius primenančiais kvapais.

Skonis. Kiekvienas vynas sukuria skirtingą pojūtį burnoje. Net vienodo stiprumo vynai gali atrodyti skirtingo svarumo. Taigi vynai gali būti lengvi, vidutinio svarumo, svarūs ar netgi masyvūs. Skirtingo svarumo įspūdį sukuria ne tik alkoholis, bet ir rūgštys bei burną šiurkštinantys taninai. Atsižvelgti į vyno svarumą būtina, jei reikia suderinti vyno su patiekalu.

Vyno skonio kokybę lemia vyno balansas. Tai yra vyno skonio vaisių charakterio iš vienos pusės bei alkoholio, taninų, rūgščių iš kitos pusės derinys.

Raudoniemsiems vynams būdingi burną šiurkštinantys taninai gali būti nevienodi. Vadinamieji sirpūs taninai yra gerokai švelnesni už šiurkščius taninus, net ir negausius kokiame nors vyne. Taninų nereikia maišyti su rūgštimis. Pavyzdžiu gali būti stipri arbata be citrinos. Joje yra gausu šiurkščių taninų, bet jos niekas nevadina “rūgščia”.

Baltuose jaunatviškuose vynuose yra gausu tikrų rūgščių. Laikui bėgant jų pojūtis susilpnėja.

Vyno skoniui yra būdinga skirtinga struktūra, suteikianti tirštesnio ar ne tokio tiršto vyno pojūtį. Brandinimas ąžuolo statinėse dažnai sutirština vyno struktūrą.

Vienas svarbiausių vyno bruožų – vyno finišas arba poskonis. Tai savybė, padedanti skoniui išlikti burnoje net po to, kai vynas buvo nurytas. Aukščiausios kokybės vynuose poskonis gali trukti minutę ar net ilgiau. Stebėkite, ar tuo metu neatsiranda nemalonių pojūčių.

Pagal www.mv.lt


Griežtai draudžiama PATIEKALAI.LT paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Patiekalai.lt kaip šaltinį.

PATIEKALAI.LT rekomenduoja

Prisijungimas

Naujausi receptai

Restoranai

Atsitiktinis patarimas

Rekomenduojama knyga

Kol kas mūsų duomenų bazėje nėra nei vienos knygos.

Restoranų paieška pagal virtuves




Šiandien vardadienius švenčia:

Liudvika, Liuda, Valerijonas, Vaišvydė, Visvaldas, Justinas, Luiza.

Pasveikink!

Anekdotas

Vieną kartą gyveno žmogus, kuris labai mėgo keptas pupeles. Jis mylėjo jas, dievino jas, garbino jas. Tačiau pupelės visuomet statydavo jį į nepatogią padėtį - trumpam po to, kai jis jų prisivalgydavo. Organizmo reakcija į pupeles būdavo griežta ir nemaloni. Vieną dieną jis susitiko merginą ir įsimylėjo. Kai tapo akivaizdu, jog jie tuoksis, jis suprato, kad ji gali pasijausti pažeminta ir sugėdinta dėl jo potraukio keptoms pupelėms. Jis nusprendė įvykdyti didžiausią gyvenimo žygdarbį - paaukoti pupeles vardan šeimyninės laimės. Ir netrukus jis vedė. Po kelių mėnesių, buvo jo gimtadienis, grįžtant iš darbo, jis nusprendė pasidaryti sau dovanėlę - pagalvojo, suvalgys bent vieną mažą porciją keptų pupelių. Pamatė mažą kavinukę prie kelio, ir nusprendė užsukti. Kai jis įėjo į kavinę, keptų pupelių kvapas tiesiog užvaldė jį. Iki namų buvo likę keletas kilometrų, ir jis pagalvojo, kad paliks mašiną ir pasivaikščiodamas pareis namo. Beeinant šalutiniai pupelių poveikiai išsisklaidys dar iki namų. Prieš taip pagalvodamas jis jau buvo suvalgęs tris dideles keptų pupelių lėkštes. Kai jis išėjo iš kavinės, pradėjo jausti poveikį. Nusilengvino pakalnėje, pirstelėjo įkalnėje, paleido vėją nuokalnėje. Artėjant prie namų šių reiškinių dažnis ir stiprumas smarkiai sumažėjo, todėl jis jautėsi gana saugus. Visgi pasiekus namus jį prispaudė toks stiprus poreikis, kad jam teko pastovėti prie durų ir nuleisti garą. Tuo metu namų duris atidarė žmona. Ji džiugiai sušuko: ”Brangusis, aš tau paruošiau pačią netikėčiausią vakarienę tavo gyvenime. Tačiau kad išliktų netikėtumas, ji užrišo jam akis, ir tik tada nuvedė per namą ir pasodino į kėdę stalo gale. Kai tik ruošėsi atrišti akis, suskambo telefonas. Žmona prigrasino neatsirišti akių, ir jis pažadėjo nežiūrėti, kol ji nesugrįš pakalbėjusi telefonu. Kai žmona išėjo, jis pasinaudojo tinkama proga: perkėlė kūno svorį ant vienos pusės ir garsiai paleido vėją. Vėjas buvo ne tik labai garsus, bet ir stipraus kvapo. Todėl jis paėmė servetėlę, ir pradėjo mojuoti ja, taip vėdindamas orą aplink save. Kai tik pasijautė geriau, vėl prispyrė reikalas. Jis vėl pakėlė koją, ir smagiai pirstelėjo. Garsas buvo panašus į triūbos ir smirdėjo dar labiau nei pirmąjį kartą. Jis pradėjo mojuoti servetėle. Atmosfera jau beveik normalizavosi, kai jis pajautė, kad vėl spiria reikalas. Jis pagadino orą taip, lyg būtų laimėjęs nacionalini bezdalių čempionatą. Langai sudrebėjo, indai ant stalo skimbtelėjo, o gėles ant stalo iškart nuvyto. Viena ausimi klausydamas žmonos pokalbio telefonu, jis tęsė šitaip dar 15 minučių, kiekvienąsyk vėdindamas orą servetėle. Kai išgirdo, kad pokalbis telefonu baigtas, jis tvarkingai sulankstė servetėlę, padėjo ją ant stalo, o rankas tvarkingai pasidėjo ant jos. Patenkintas, šypsodamasis jis buvo tikras nekaltumo paveikslas. Atsiprašinėdama, kad užtruko, žmona paklausė, ar jis nežiūrėjo. Jam patikinus, kad jis tikrai nežiūrėjo, ji nuėmė raištį jam nuo akių, parodydama jam prie stalo didžiulį tortą, didžiulį butelį vyno, kažkodėl nuvytusias gėles ir sėdinčius svečius, slapta susirinkusius švęsti jo gimtadienio.

Balsavimas

Ar svetainei Patiekalai.lt jau laikas keistis?
Taip, nes yra geresnių tokio tipo svetainių
Taip, galėtumėte apie tai pagalvoti
Ne, nereikia ir taip gerai
Man tas pats


Pasiūlyk temą