Ant rudens vaišių stalo-grybai

Grybavimas – vienas iš rudens malonumų. Tai ne tik puikus laiko praleidimo būdas, bet ir galimybė paruoštais grybų patiekalais pavaišinti svečią. Tinkamai grybus apruošus, patiekalus galima skanauti ištisus metus.

Grybas – nekaloringas, tačiau sunkiai virškinamas maistas. Kai kurie žmonės yra nepaprastai jautrūs grybams: suvalgę bet kokių grybų, jie jaučiasi lyg apsinuodiję. Tokiems vartotojams grybų reikėtų atsisakyti.

100 g, priklausomai nuo grybų rūšies, yra 20 – 30 kcal. Pagrindinę jų masę sudaro vanduo – 88g. Taip pat gausu naudingų žmogaus organizmui medžiagų. Klaidinga manyti, kad grybai – tik ląsteliena ir vanduo.

 100 g baravykų yra

Baltymų – 4,4 g
Riebalų – 0,5 g
Angliavandenių – 4,5 g

Kalio - 235 mg
Fosforo - 142 mg
Natrio - 52 mg
Kalcio - 22 mg
Magnio - 16 mg
Geležies - 1,2 mg
Folio rūgšties - 44 µg

Vitamino D 7,53 µg,
taip pat nedideliais kiekiais vitaminų
E, B1, B2, Vit. PP, B6, C ir kt.

Konservavimo būdai

Norint ilgiau išlaikyti miško gėrybes, galima grybus konservuoti. Yra keletas konservavimo būdų.

* Populiariausias ir patikimiausias konservavimo būdas – grybų džiovinimas.  Džiovinti reikia sveikus, švariai nuvalytus, bet neplautus grybus. Geriausia džiovinti praviroje orkaitėje, 40 – 50 ° C temperatūroje, subėrus grybus ant pergamento ar folijos plonu sluoksniu. Nepatartina džiovinti grybus saulės atokaitoje ar patalpoje, nors ir gerai vėdinamoje, bet nešildomoje, nes trūkstant šilumos, grybai lėčiau džiūsta, juos puola musės ir kiti vabzdžiai, t. p. grybai gali pradėti pelyti.
Džiovintuose baravykuose išlieka daug vitaminų, mineralinių medžiagų (100g – 2969mg kalio, 649 mg fosforo, 69,7 mg). 100 g džiovintų baravykų energetinė vertė – 254 kcal. Džiovintų baravykų milteliai liaudies medicinoje naudojami žaizdoms gydyti.
* Gana plačiai naudojamas konservavimo būdas – grybų užšaldymas. Užšaldyti ir laikyti šaldytus grybus galima ne aukštesnėje kaip –18 ° C temperatūroje.
* Beveik kiekviena šeimininkė turi savo grybų sūdymo, marinavimo ar rauginimo receptą. Neretai jie perduodami iš kartos į kartą. Tačiau svarbiausia – teisingai, prisilaikant sterilumo, temperatūrinio režimo reikalavimų konservuoti grybus, kad jie išliktų saugūs visą jų vartojimo laiką.

Atsargiai – apsinuodijimo tikimybė

Beveik kiekvienais metais įvyksta nelaimingų atsitikimų, valgant grybus. Apsinuodyti galima nuodingaisiais grybais arba medžiagomis, atsiradusiomis konservuotuose ar pastovėjusiuose grybuose. Mūsų miškuose galima rasti šešis nuodingus grybus, kurių nuodingumas neišnyksta nei virinant, nei kitaip apruošiant.

Pasitaiko, kad grybautojai juos supainioja su į juos panašiais grybais. Todėl būtina rinkti tik gerai žinomus grybus. Tačiau galime apsinuodyti ir valgomaisiais grybais.

Pavojinga valgyti pasenusius, ilgai pastovėjusius neapdorotus grybus ar seniai išvirtus grybus. Nuodingos medžiagos juose atsiranda irstant baltymams, kuriuos skaldo pačiuose grybuose esantys fermentai ar į grybus patekę mikrobai.

Pagal vet.lt