Apie šampaną

Šis gėrimas atsirado Prancūzijos Šampanės provincijoje. Karšta prancūziška saulutė, matyt sąlygoja ne tik prancūzų proto, bet ir jų gėrimų lengvumą bei šarmą. Šampanėje tobulai dera dirvožemis, klimatas ir vyndarių meistrystė, tad tikras prancūziškas šampanas lieka neaplenkiamas.

Prancūzišką šampaną smarkiai išpopuliarino per Europą žygiavusi Napoleono kariuomenė. Greit šį gėrimą įvertino anglai. Jie buvo įvaldę itin patvarių butelių gamybos technologiją, jų buteliai puikiausiai išlaikydavo spaudimą, kuris kildavo šampanui bręstant. O prancūziški buteliai sproginėjo tūkstančiais. Gana daug laiko praėjo, kol prancūzai išmoko gaminti šampanui tinkamus butelius.

Anglija buvo gerokai turtingesnė už Prancūziją, turėjo daug kolonijų. Šampanas greit išpopuliarėjo šiose šalyse, jį pamėgo gerai apmokami tarnautojai ir klestintys prekeiviai. Pastarųjų dėka dygo vis daugiau parduotuvių, prekiaujančių šampanu. 1861m. anglai smarkiai sumažino prancūziškų vynų muito mokestį, ir iki tol tik pasiturintiems žmonėms prieinamas šampanas pradėjo savo triumfo žygį.

Į Rusiją iš Prancūzijos šampanas buvo gabenamas pilnutėliais traukiniais. 1898m. Vokietija įsivežė beveik du milijonus šampano butelių. Vokiečiai ir patys pasiekė neblogų rezultatų gamindami putojančius vynus.

Žodžiu, prieš šimtą metų šampanas buvo populiarumo viršūnėje: jį tiekė banketuose ir naktiniuose klubuose. Moteriai gerti šampaną buvo laikoma gero tono požymiu.

Putojantis vynas buvo išrastas Šampanėje prieš tris šimtus metų, ir svarbiausia čia – ne vyndarių nuopelnai, bet klimatinės šio regiono sąlygos. Šampanė yra viena iš šiauriausių sričių, kuriose auginamos vynuogės. Vyno gamybai reikalinga tam tikra temperatūra. Jei šalčiai užklupdavo anksti, pvz. spalio mėnesį, vyno brendimas kubiluose sustodavo. Tuomet jį supilstydavo į butelius ir padėdavo saugoti į rūsį.

Pavasarį brendimas vėl suaktyvėdavo. Iš atidaryto butelio verždavosi putojantis skystis, kurio skonis ir poveikis visus stulbino. Kartais vynas putodavo silpnai, o kartais, ypač po šilto rudens, išvis neputodavo. Prireikė namažai laiko, kol vyndariai išmoko kontroliuoti šį procesą.

Kaip išsirinkti šampaną

Pirkdami šampano butelį atkreipkite dėmesį į tai, kad jis būtų gulėjęs horizontalioje padėtyje (tai negalioja sintetiniam kamščiui) taip, kad skystis būtų drėkinęs kamštį. Priešingu atveju vietoj šampano, nežiūrint į jo solidžią etiketę, gausite paprasčiausią sausą vyną. Kartais šis reiškinys nutinka ir buteliams su sintetiniu kamščiu, bet gan retai.

Verta atkreipti dėmesį į šampano saugojimo laiką ir cukraus kiekį. Yra išlaikytų (ne mažiau 6 mėnesių) ir kolekcinių (3 ir daugiau metų) ypatingo skonio šampano mėgėjų. Priklausomai nuo cukraus kiekio viename litre šampanas skirstomas į briutą (iki 15g.), sausą (iki 25g.), pusiau sausą (40-45g.), pusiau saldų (60-65g.) ir saldų (iki 85g.) 100 ml briuto turi apie 75 kalorijas, o toks pat kiekis saldaus šampano – per 110.

Šampano kokybė neturi nieko bendra su kamščio iššovimo stiprumu. Butelį reikia atidarinėti tyliai, negąsdinant svečių. Jei šampano „žaidimas“ taurėje greit nuslopsta, tai reiškia prastą gėrimo kokybę. Gero šampano taurėj šis procesas trunka kelias valandas, o ekskliuzyvinio – net iki dešimties valandų.

Nepirkite apdulkėjusio butelio, kuris galbūt ilgesnį laiką gulėjo šiltoje ir šviesioje patalpoje. Šampanas netinka ilgam saugojimui.

Profesionalai, atidarinėdami šampaną, niekada butelio neplaka. Jis laikomas 45 laipsnių kampu. Sukamas ne kamštis, bet pats butelys. Jeigu šampanas pernelyg atšaldytas, gali netgi nepavykti jo atidaryti. Tuomet lieka liaudiškas būdas: suspauskite kamštį tarp durų ir sukite butelį, kol kamštis išlįs. Taip netgi vaikas gali atidaryti bet kokį butelaitį.

Kaip pilstyti šampaną

Jis pilamas į taurę lėtai, kreipiant srovę į pakreiptos taurės sienelę. Šampanas pilamas dukart, leidžiant nusistovėti putai. Pripildomi trys ketvirtadaliai taurės, tai – gražu ir patogu.

Į taurę įpiltas šampanas pradeda „žaisti“. Iš jo išsiskiria burbuliukai. Jie turi būti smulkučiai ir kilti iš bokalo dugno centro it fontanėlis. Dideli burbuliukai yra prastos kokybės ženklas. Atidarytas butelis gerai išsaugos vėsus ir šviežias, jei įdėsite butelį į specialų kibirėlį. Tačiau ne su ledu, bet su vandeniu, kuriame plaukioja ledo gabalėliai. Kibirėlis nestatomas ant stalo jo centre, bet padedamas šalia staliuko ant specialaus padėklo. Neišgertą butelį reikėtų saugoti šaldytuve, uždarytą specialiu kamščiu. 

Kaip laikyti taurę

Originaliai reikia tai daryti. Degustatoriai ir vyndariai bei gero vyno vertintojai šampano taurę paprastai laiko už kojelės padėklo. Kai kas – už kojelės apačios. Visiškai aišku, kad negalima laikyti apglėbus viršutinės taurės dalies. Konjakas tokiu būdu šildomas ranka, kad išryškėtų jo aromatas, bet šampano atveju tai neleistina – sušilęs jis praras aromatą ir liausis „žaidęs“.

Kaip gerti šampaną.

Jokiu būdu ne vienu mauku. Prieš gurkštelint, įprasta pasigrožėti gėrimo „žaidimu“ taurėje, pajusti ir galbūt netgi įsiminti jo aromatą. Nepatariama gerti šampano dažytomis lūpomis. Į lūpdažių sudėti įeina medžiagos, kurios neutralizuoja subtiliuosius skoninius šampano potyrius. Jokiu būdu nekiškite į šampaną šiaudelių.

Pietų pradžioje patiekiami sausi vynai, o pabaigoje – pusiau saldūs ar saldūs. Optimaliausia putojantiems vynams tinkanti temperatūra yra 5-8 laipsniai. Šampanui tinkamiausios aukštos siauros taurės. Tulpės formos taurės, iš kurių šampanu mėgaudavosi ir pirmieji jo mėgėjai, geriausiai išsaugo gėrimo šviežumą ir aromatą. Šampano taurių nepatariama plauti indaplovėje, nes jai skirtame plovimo skystyje yra silikonų – pikčiausių putojančių vynų priešų. Plaukite šias taures su natūraliu muilu ir išskalaukite švariu vandeniu.

Su kuo gerti šampaną

Užkandžių asortimentas gana platus: vaisiai, sumuštiniai su ikra, geras sūris, salotos, baltos mėsos patiekalai. Nerekomenduojama šampano užkąsti šokoladu ir šokoladiniais saldainiais.

Pagal http://www.femina.lt