Jonizuojančia spinduliuote apdorotas maistas

Norėdami pagerinti maisto produktų saugą ir kokybę, pasaulio mokslininkai maisto apdorojimui naudoja švitinimą. Pasaulyje maisto produktų švitinimas buvo išbandytas daugiau nei prieš 90 metų. Iki šių dienų mokslininkų vykdomi maisto švitinimo tyrimai kelia vis naujų klausimų, ginčų ir vartotojų nepasitikėjimą. Šiuo metu 46 pasaulio šalyse leidžiama švitinti daugiau nei 70 maisto produktų rūšių.

Kam naudojamas švitinimas?
Apšvitinus maistą jonizuojančiąja spinduliuote, sunaikinami maiste esantys kenkėjai, gedimą sukeliančios bakterijos, mielės, pelėsiai. Šis metodas taip pat naudojamas siekiant sulaikyti augalų dygimą bei nokimą. Jonizuojančiais spinduliais gali būti:
• naikinami grūdų kenkėjai,
• sulaikomas svogūnų ir bulvių ankstyvas dygimo procesas,
• naikinamos vaisių ir daržovių gedimą keliančios bakterijos,
• mažinamas sausuose prieskoniuose ir prieskoninėse žolėse bendras bakterijų skaičius,
• mažinamas Escherichia coli ir kitas ligas sukeliančių bakterijų skaičius žalioje ir sušaldytoje mėsoje,
• mažinamas salmonelių ir kitų mikroorganizmų skaičius paukštienoje ir jos produktuose ir t.t.
Pasaulio tarptautinių organizacijų atlikti tyrimai rodo, kad, laikantis geros gamybos praktikos reikalavimų, maisto produktų švitinimas yra nekenksmingas ir netgi efektyvus.
Negalima švitinti produktų, kuriuose yra riebalų (pavyzdžiui, žuvų, pieno), nes švitinimas skatina riebalų skilimą ir pakeičia skonines savybes – apkartina produktą.
Po apšvitinimo produktai, kuriuose yra daug baltymų (pavyzdžiui, mėsa, paukštiena), gali pakeisti skonį ir kvapą. Šias savybes galima sušvelninti, švitinant sušaldytus maisto produktus. 

Ženklinimas
Jonizuojančiąja spinduliuote apdorotas maistas, skirtas vartotojams ir viešojo maitinimo įmonėms,  turi būti ženklinamas.
• Jei produktai parduodami kaip atskiri produktai, ant etiketės papildomai užrašomi žodžiai „Apšvitinta“ arba „Apdorota jonizuojančiąja spinduliuote“.
• Jei produkto sudėtyje yra apšvitinto produkto, tokie pat žodžiai užrašomi ingredientų sąraše šalia ingrediento pavadinimo.
Ženklinimo informacijoje turi būti užrašomas įmonės, apdorojusios maistą jonizuojančiąja spinduliuote, pavadinimas, adresas arba įmonės  numeris. Apdorojimo būdas visada nurodomas produkto lydimuosiuose dokumentuose.

Kontrolė
Vykdant VMVT direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr.B1-411 „Dėl Iš trečiųjų šalių įvežamų į Lietuvos Respubliką negyvūninių maisto prekių saugos ir kokybės kontrolės patvirtinimo“, tikrinamos įvežamos maisto produktų siuntos, kurias sudaro sausos aromatinės žolės, prieskoniai bei augaliniai pagardai, tikrinami šių produktų atitikties dokumentai, ženklinimas.

Vadovaujantis VMVT direktoriaus 2005 m. vasario 15 d. Nr. B1-105 įsakymu „Dėl Iš trečiųjų šalių įvežamų maisto produktų ir jų ingredientų, kurie galėtų būti apdoroti jonizuojančiąja spinduliuote mėginių atrinkimo 2005 m.plano patvirtinimo“. 2005 metais jonizuojančiąjai spinduliuotei nustatyti buvo atrinkta 12 mėginių: 2rūšių juodųjų pipirų, „čili“ pipirų, petražolės lapelių, svogūnų miltelių, „Matė“ arbatos, 2 rūšių žalios arbatos, 3 rūšių juodos arbatos mėginiai jonizuojančiajai spinduliuotei nustatyti. Tyrimai atlikti Nacionalinėje veterinarijos laboratorijoje, remiantis Europos standartu EN 13783, kuriame apibūdinamas mikrobiologinis metodas radiaciniam poveikiui vaistažolėse ir prieskoniuose aptikti, naudojant apjungtą tiesioginio epifluorescencinio filtro arba aerobinių mikroorganizmų skaičiaus metodą. Ištyrus minėtų maisto produktų mėginius radiacinis poveikis nebuvo nustatytas.
Vykdant VMVT direktoriaus 2006 m.vasario 2 d. įsakymą Nr.B1-96 „Dėl 2006 m. importuojamų maisto produktų, kurie galėtų būti apdoroti jonizuojančiąja spinduliuote, patvirtinamųjų mėginių plano patvirtinimo“ nuostatomis apskričių, miestų VMVT specialistai nuo metų pradžios iki spalio mėnesio atrinko tyrimams 21 įvairių arbatų mėginius jonizuojančiajai spinduliuotei nustatyti. Ištyrus mėginius nustatyta, kad žalioji arbata „Boncha“(A) buvo apšvitinta. Kadangi Japonijos įmonė iš kurios buvo gauta arbata nebuvo įtraukta į Europos Bendrijos patvirtintų apšvitinimo įmonių trečiosiose šalyse sąrašą, todėl buvo uždrausta realizuoti Lietuvos Respublikos rinkoje.

Europos Bendrijos patvirtintų apšvitinimo įmonių trečiosiose šalyse sąrašas:
Pietų Afrikos Respublika. Identifikavimo kodas: EU-AIF 01-2002.
Pietų Afrikos Respublika. Identifikavimo kodas. EU-AIF 10-2002.
Pietų Afrikos Respublika. Identifikavimo kodas. EU-AIF 03-2002.
Turkija.   Identifikavimo kodas. EU-AIF 05-2004.
Šveicarija. Identifikavimo kodas. EU-AIF 06-2004. 

Tyrimo metodai
Apšvitintų produktų atpažinimas galimas fizikinių, cheminių, mikrobiologinių ir biologinių pokyčių nustatymu švitintuose produktuose. Tam naudojami magnetinio rezonanso, spektroskopijos, termoliuminiscencijos metodai, taip pat angliavandenių, turinčių ilgą anglies atomų grandinę be 2-alkilciklobutanonų, pokyčių nustatymas. Šių tyrimo metodų grupinis naudojimas leidžia atskirti švitintus maisto produktus nuo nešvitintų.
Produkto gautos radiacijos dozė priklauso nuo spindulių šaltinio galingumo ir ekspozicijos laiko, ji matuojama kilogrėjais (kGr). Švitinimas iki 10 kGr nesukelia pagrindinių maisto sudėtinių dalių – baltymų, riebalų, angliavandenių – pokyčių. Mokslininkai dar nenustatė, kad toks švitinimas turėtų įtakos nepakeičiamų amino rūgščių, riebalų rūgščių, mikroelementų ir mineralinių medžiagų kiekio sumažėjimui. Dėl švitinimo sumažėja tik vitaminų kiekis, tačiau jis išlieka toks pats, kaip ir vartojant maisto konservavimo bei džiovinimo  technologijas.

Teisinė bazė
Europos Sąjungos šalyse įmonėms, užsiimančioms maisto produktų apšvitinimu, nustatytos labai griežtos taisyklės bei reikalavimai. ES leidžiama apšvitinti tik sausas aromatines žoles, prieskonius ir augalinius pagardus. Iš trečiųjų šalių jonizuojančia spinduliuote apdorotus maisto produktus gali įvežti tik ES patvirtintos įmonės.
Be bendrų ES galiojančių teisės aktų Lietuvoje 2003 metais patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2003 m. liepos 1 dienos įsakymu Nr. V-393 „Dėl maisto ir jo ingredientų apdorojimo jonizuojančiąja spinduliuote reikalavimų patvirtinimo“( Žin., 2003, Nr. 70-3206). Jame nustatyti maisto apdorojimo jonizuojančiąja spinduliuote reikalavimai, taikymo sritys, apšvitintų maisto produktų saugos ir kokybės rodikliai, gamybos vykdymo atitikties kriterijai, įvežimo ir ženklinimo reikalavimai.

vet.lt