Kokia skanios kavos kaina?

Indrė Kleinaitė (ekonomistė, Darnaus vystymosi specialistų asociacijos (Didžioji Britanija) narė), „Atgimimas“, 2006 m. sausio 5 d.

Šiaurės pusrutulio visuomenėje kavos gėrimo ritualas vaidina svarbų kultūrinį vaidmenį. Be kavos puodelio sunkiai mezgasi pokalbiai, o rytą sunku pradėti darbus. Šalies produktyvumas gerokai sumažėtų, jei staiga nutrūktų kavos tiekimas iš ją auginančių šalių. Kaip ir nafta, kava palaiko šiaurės pusrutulio ekonomikos gyvavimą. Tačiau kokią kainą pasaulis moka už tai, kad mes galėtume mėgautis kava?

Dėl kavos poveikio sveikatai ginčytis galima be galo, taip ir neprieinant prie vienos nuomonės. Tonizuojanti, magiškai viliojanti, tamsi kaip gili naktis, kvapi ir aromatinga, tačiau labai įnoringa ir kaprizinga. Nepripažįstanti neištikimybės, juk jei jau geri kavą, tai geri beveik kiekvieną dieną. Pasidavus kavos vilionėms, iš galvos išgaruoja visi sveikatos specialistų patarimai, kad kava turi narkotizuojantį poveikį ir neigiamai veikia kai kurias organizmo funkcijas. Juk kiti sveikatos specialistai kalba kitaip. Kad ir ką ekspertai kalbėtų, kavos reikia, nes dažnas be kavos negali pradėti dienos.

Apie tai rašoma daug. Pernelyg daug. Tačiau modernios kavos industrijos aplinkosauginiai ir socialiniai aspektai yra nutylimi. O juk visada yra įdomu patyrinėti nutylimus dalykus. Visada įdomiau užkulisiai nei paradinis pasirodymas scenoje.
Pasaulinėje rinkoje kavos pupelės yra penktoji pagal prekybos mastą prekė. Nepaisant kavos populiarumo šiaurės pusrutulio šalyse, kavos pupelių augintojai, kurių yra skaičiuojama apie 20 milijonų, gyvena žemiau skurdo ribos.

Taip yra dėl to, kad smulkūs augintojai neturi tiesioginio „priėjimo” prie tarptautinės rinkos ir kavos pupeles parduoda lokaliai. Kaina, kurią jie gauna už savo produkciją, dažnai nepadengia net patirtų sąnaudų.

Kavos pupelių plantacijose yra naudojama daug pesticidų, herbicidų ir kitokių cheminių trąšų. Tai neigiamai veikia dirvožemį, biologinę įvairovę bei sukelia sveikatos sutrikimų žmonėms, dirbantiems plantacijose. Negana to, įsiskverbę į augalą pesticidų likučiai lieka kavos pupelėse ir pasiekia kava besimėgaujančių žmonių ląsteles. Jau neginčijamai įrodyta, kad cheminiai toksinai yra viena iš lemtingiausių vėžio epidemijos priežasčių.

1989 metais žlugus tarptautiniam kavos susitarimui (angl. International Coffee Agreement) neliko jokių priemonių, kurios gintų smulkius kavos pupelių augintojus ir apsaugotų juos nuo svyruojančių kavos pupelių kainų tarptautinėje rinkoje. Juk augintojai, negaudami padoraus atlygio už savo darbą, negali investuoti į aplinkai palankių auginimo metodų taikymą, kokybės gerinimą bei negali palaikyti savo socialinės gerovės stabilumo.

Kavos pupelėmis yra prekiaujama Niujorko ir Londono išankstinių/terminuotų sandorių biržose, kurios turi didelę įtaką tarptautinei kavos pupelių kainai. Kainos gali kisti dienomis, valandomis ir net sekundėmis, atsižvelgiant į tokius veiksnius kaip kavos pupelių atsargos, orų prognozės, politiniai įvykiai ir spekuliacijos išankstinių sandorių biržoje. Rinka mato tik kainas ir neatsižvelgia, kaip kintančios kainos lemia aplinkosauginius ir socialinius procesus. Taip yra todėl, kad rinkos teorija yra ribota ir neatitinka tikrovės, tad pagal ją sukurti tarptautinės prekybos susitarimai turi neigiamą poveikį aplinkai ir neatsižvelgia į socialinius prekybos niuansus. Todėl kavos pupelių augintojai gauna nesąžiningai mažą dalį visos kavos pupelių kainos.

90 proc. prekybos vyksta žaliomis (neskrudintomis) kavos pupelėmis. Pagrindiniai žalių pupelių prekeiviai tarptautinėje biržoje yra „Neumann Gruppe” GMGH, „Volcafe”, „Cargill” ir „E.D. & F. Man”. Pagrindiniai kavos gamintojai, vyraujantys tarptautinėje rinkoje, yra „Nestle”, „Procter&Gamble”, „Kraft” ir „Sara Lee”. Nors per pastaruosius keletą metų kavos pupelių kaina, išmokėta augintojams, nukrito 60 proc., tačiau tai nesumažino kavos kainos vartotojams, o keturių didžiausių „kavos skrudintojų” pelnas nesumažėjo.

Ar yra alternatyva cheminiais toksinais ir trečiojo pasaulio skurdu paženklintai kavai? Ar įmanoma mėgautis kava nesigraužiant, kad prisidedame prie aplinkos niokojimo ir skurdo didinimo?

Įmanoma. Etiškas vartojimas Vakarų šalyse jau ne naujiena, tad ir Lietuvos vartotojai galėtų įsitraukti į šią srovę ir savo pinigine balsuoti už ekologiškai išaugintą (angl. organic) ir sąžiningos prekybos (angl. fair trade) sertifikatu paženklintą produkciją, t.y. kavą, arbatą, šokoladą bei bananus. Ekologinis ženklinimas garantuoja, kad yra rūpinamasi aplinka, nenaudojant cheminių trąšų ir sintetinių pesticidų, o sąžiningos prekybos sertifikatas užtikrina, jog žaliavos augintojai trečiojo pasaulio šalyse gavo padorų atlygį už savo produkciją ir yra apsaugoti nuo tarptautinių kainų svyravimų. Kaip teigia Deborah Doane iš Naujosios ekonomikos fondo (angl. New Economics Foundation) Didžiojoje Britanijoje, jei „Nestle” pradėtų prekiauti kava, atitinkančia sąžiningos prekybos standartus, tai toks žingsnis turėtų didesnį teigiamą poveikį eksportuojančioms skurdžioms šalims nei bet kokia oficiali pagalbos programa.

Tačiau ar Lietuvos prekybos tinklų lentynose yra produktų, pažymėtų ekologiniu ir socialiai sąžiningos prekybos ženklu? Šiek tiek yra, bet labai sunku atkreipti dėmesį. Ir kaina atbaidanti. Įdomu yra tai, kad didžiausius antkainius užsideda didieji prekybos centrai, todėl šiek tiek sutramdę savo gobšumą ir atsakingiau įvertinę savo veiklą prekybos tinklai galėtų realiai prisidėti prie etiško vartotojo ugdymo. Jeigu didieji prekybos centrai integruotų atsakingo verslo principus į savo pagrindinę veiklą, jie nebūtinai turėtų leisti milijonines sumas viešiesiems ryšiams ir reputacijai gerinti.

Pradėjus kava, norėtųsi ir baigti keliais sakiniais apie kavą. Dėl kavos skonio ginčytis keblu, tačiau žinant, kad kava yra kokybiška, ekologiška ir atkeliavusi iki mūsų remiantis sąžiningos prekybos standartais, neginčijamai prideda vertės ir maloniau nuteikia gomurį. Pasirodo, ir geriant kavą galima prisidėti prie pasaulio gelbėjimo nuo ekologinio, socialinio ir finansinio skurdo.