Ledai

Ledai galėjo atsirasti iš šaldyto vyno ar kitų gėrimų. Manoma, kad jau prieš 3000 metų Kinijos imperatoriai mėgavosi šaldytais skanėstais, pagamintais iš sniego ir ledo bei pagardintais vaisiais, vynu ir medumi.

Jau ketvirtame šimtmetyje prieš mūsų erą Aleksandras Didysis mėgo šaldytus gėrimus, o 62 mūsų eros metais yra užfiksuota, kad Romos impratorius Neronas siųsdavo savo vergus į Apeninų kalnus, kad šie parneštų sniego ir ledo, kuris būdavo paskaninamas nektaru, vaisių minkštimu ir medumi.

Legenda pasakoja, kad keliautojas Markas Polas 13 – ame amžiuje iš Kinijos į Veneciją atsivežė šaldyto vandens receptus. Nepaisant to, tuo metu Persijos imperija jau mėgavosi sušaldytomis vaisių sultimis, arbatomis, vynais ir kitais gėrimais, taigi, labiau tikėtina, kad ledai į Italiją atkeliavo iš Persijos. Manoma, kad itališkasis žodžis sorbetto (šerbetas), prancūziškasis sorbet, angliškasis sherbet, kilo būtent iš arabiško žodžio charab.

1533 metais, Katerina de Mediči, kilusi iš Florencijos, tekėdama už Henrio II ir taip tapusi Prancūzijos karaliene, į Prancūzijos karaliaus dvarą atsivežė savo virėjus bei šerbeto receptus. Taip pat yra manoma, kad septynioliktame amžiuje Anglijos karalius Čarlzas I iš prancūzų kulinaro nusipirko šaldyto pieno receptą.

Ledai išpopuliarėjo Europos karalių dvaruose, taigi, receptas buvo patobulintas – į ledus pradėta dėti kaiušinių ir grietinėlės. Taigi, šie šaldyti saldumynai ilgainiui gavo grietinėlės ledų pavadinimą.

1660 italas Francesco Procopio dei Coltelli atidarė Paryžiuje ledainę, taigi, ledai nustojo būti aukštuomenės skanėstu.

Amerikietė Nancy Johnston 1843 sukūrė ir užpatentavo ranka sukama ledų šaldymo mašinėlę, o 1851 Jacob Fussell Baltimorėje (JAV), įkūrė pirmąjį ledų „fabriką“.

Pirmoji komercinė ledų gamybos mašina buvo sukurta 1855 Australijoje.

Ne mažiau įdomi yra ir ledų vaflinio „indelio“ istorija. Pirmasis ledų ragelis buvo pagamintas New Yourk‘e Italo Marchiony, kuris 19 amžiaus pabaigoje emigravo iš Italijos į JAV.

Visiškai atsitiktinai ir nepriklausomai nuo pirmojo išradimo šis kūrinys buvo dar kartą pristatytas 1904 Ernest A. Hamwi, kuris greta ledainės esančioje parduotuvėlėje pardavinėjo traškius, panašius į vaflį pyragaičius, vadinamus zalabis. Kadangi ledai turėjo didelį pasisekimą, netrukus ledainėje pritruko indų. Hamwi rado greitą išeitį: jis greitai susuko vaflį į ragelį, kurį pasiūlė ledainei. Ragelis atšaldavo per kelias sekundes ir į jį b8davo galima dėti ledus.

1919 – aisiais metais, kai Jav buvo įvestas „Sausasis įstatymas“, daugelis barų virto ledainėmis, o ledų populiarumas smarkiai pakilo.

Tais pačiais 1919 metais pasirodė naujovė – ledai glaistyti šokoladu, kurie buvo pavadinti „I – Scream Bar “ (ang. „Aš rėkiu“), vėliau gavę „Eskimo“ ledų pavadinimą, o po metų (1920 - aisiais) pasirodė pirmieji ledai ant pagaliuko.

Šiais laikais, nors ledų gamybos technologijos ir pakito, tačiau pats procesas išliko panašus, kaip ir prieš šimtmetį.

Taigi, kaip yra gaminami ledai. Ar žinote, kad apie 50 procentų ledų tūrio sudaro oras? Taip atsitinka tod4l, kad ledai šaldomi ledai yra nuolat maišomi. Būtent tai lemia, kad leduose nebūna sustingusių ledo gabaliukų. Įvairūs priedai, suteikiantys ledams savotišką skonį ir aromatą – riešutai, šokoladas, vaisiai yra sudedami į ledus, kol jie yra pusiau kieta masė ir tik tada jie jau gali būti supakuojami.

Iš tikrųjų ledai ne tik desertas, bet jie pagerina ir kitų desertų skonį. Yra be galo daug ledų rūšių: su vaisiais, uogomis, citrusais, riešutais ir šokoladu, kava ir kakava, vanile, karamele, sirupais ir medumi ir net su česnaku. Verta įsiminti, kad ledai yra visavertis produktas, turintis pakankamai daug baltymų, riebalų ir angliavandenių. Su pienu, kuris yra bene pagrindinė jų sudedamoji dalis, žmogus gauna būtinų aminorūgščių, vandenyje tirpių vitaminų (A, D, E, K), mineralinių medžiagų (Ca, K, Na, P, Mg ir kt.).

Taigi, ledai yra ne tik skanus ir gaivus, bet ir sviekas maisto produktas. Todėl – skanaus!