Mano Kūčių ir Šventųjų Kalėdų valgiai

Mano Kūčių ir Šventųjų Kalėdų valgiai bei gėrimai gal kiek ir skiriasi nuo įprastinių kaimiškų valgių ir gėrimų, nes valgių receptai yra paimti iš Lietuvos aukštosios virtuvės, t.y., iš Lietuvos didikų ir bajorų virtuvių. Pasaulio kulinarinio paveldo taisyklėmis ir tradicijomis yra nustatyta, kad kiekvienos šalies aukštajai virtuvei yra priskiriami didikų ir bajorų valgiai, o tradicinei kulinarinio paveldo virtuvei – kaimiški valgiai ir gėrimai. Antra vertus, kadangi esu maisto gamybos ekspertas, remiuosi visomis tradicinėmis Kūčių ir Šventųjų Kalėdų valgių bei gėrimų gamybos technologijomis, tačiau maisto produktus, kaip ir visi paprasti piliečiai, perkuosi maisto produktų parduotuvėse ir turguje.
Šventas dalykas man ir mano namiškiams yra šventinė ruoša, valgių gamyba ir Kūčių vakarienė bei Šventųjų Kalėdų pietūs. Kad ir kur bebūtume, kad ir kokius darbus darytume, per Kūčias visi kaip vienas susirenkame. Tokių švenčių metuose, kai visiems yra būtina susirinkti į vieną vietą, mes turime keletą: Kalėdas, Velykas, motinos ir tėvo dienas. Tai yra senų seniausia mūsų šeimos tradicija, ir mes jos visi ne griežtai, bet su didžiausiu malonumu ir nekantrumu laikomės. Kitos šeimos šventės, - vardadieniai, gimtadieniai, jubiliejai, vestuvės, krikštynos, galų gale pakasynos, visų susiburti neįpareigoja, nes, kai vaikai išauga, sukuria savo šeimas, - visiems užtenka gyvenimiškų rūpesčių ir darbų.
Kadangi esame tikintys žmones, laikomės advento pasninko, o Kūčių dieną pakramtome nebent kūčiukų (šlyžikų), kurių jau kelis metus namuose nebekepu, o perku parduotuvėse, nes ir vaikai paaugo (kai maži, kai dar namuose, kai dar tik mokinasi, studijuoja, tai nėra smagesnio šeimos susiėjimo, kaip kūčiukų darymas, kepimas).
Iš pat ryto, po pamaldų visi einame į pirtį, - tai sena ir būtina tradicija. O kas per dalykas yra tikra garinė lietuviška pirtis, papasakosiu vėliau.
Valgių gamybą planuoju taip, kad suspėčiau iki Vakarės žvaigždės pasirodymo danguje, tai yra iki 18 val., kai visi sėsime prie stalo.
Namiškiai puošia eglutę, (namai jau sutvarkyti), dengia stalą. Ant stalo pakreikiame šiek tiek šieno ar šiaudų, užtiesiame baltą staltiese, ant jos dedame lėkštes (vieną lėkštę su stalo įrankiais paliekame tuščią – vėlėms), stalo įrankius, valgius ir gėrimus.
Ant stalo dedu 12 valgių (duona ir druska neįskaitomi). Garbingiausioje vietoje dedame lėkštutę su kalėdaičiu, kūčią, kūčiukus su aguonų pienu, daržovių, grybų, žuvies valgius, virtinukus su baravykų įdaru ir baravykų padažu, spanguolių kisielių, džiovintų vaisių kompotą, kūčių kepinius, vaisius, riešutus.
Būtinai prieš sėsdami prie stalo nunešame vargingiau gyvenantiems Kūčių valgių ir gėrimų.
Prie stalo sėdame tik sužibus Vakarinei žvaigždei. Visiems susėdus, uždegu šventintą žvakę, ją apnešu po namus, pašventindamas visus namo kampus, vėl dedu ant stalo. Tada visi atsistoję sukalbame maldą, padėkojame Dievui už suteiktą šeimai laimę, gėrybes. Kūčios – paskutinis Advento vakaras, todėl jį praleidžiame santūriai.
Vakarienę pradedame kalėdaičio (paplotėlio) laužymu. Visi šeimos nariai pasikeičia kąsniukais ir linkėjimais vienas kitam sveikatos, laimės ir sėkmės kitais metais, ir pasibučiuojame. Prisimename ir paminime mirusiuosius. Kaip priimta Lietuvoje, laikomės papročio per Kūčias nenukraustyti stalo ir palikti maisto sugrįžusioms vėlėms. Joms šalia maisto paliekame ir uždegtą žvakelę. Taip pat, pagal papročius ant stalo nededame peilių, kad apsilankiusios vėlės nesusižeistų. Kūčias pavalgius, stalo nenukraustome, stalo įrankius ties kiekvieno valgiusiojo vieta padedame užverstus puotauti susirinkusioms vėlėms. Nepaisant to, bevalgant vėlėms po stalu į taurę nuliejame pirmuosius gėrimų lašus, į lėkštutę padedame pirmuosius kąsnelius.
Per Kūčių vakarienę labai svarbu paragauti kiekvieno valgio, nes Lietuvoje tikima, kad tas, kuris ilgiau per Kūčias valgys, ilgiau gyvens, tam ateinančiais metais darbai geriau seksis.
Savaime suprantama, pavakarieniavus imamės tradicinių burtų: traukiame šiaudus iš po staltiesės ir buriame: kieno ilgiausias šiaudas, tas ilgiausiai gyvens, o storas šiaudas reiškia turtingą ir laimingą gyvenimą. Įsipylus į dubenį vandens, jį sukame tol, kol atsiranda verpetas. Tada įmetame du kamščio gabalėlius. Jei vanduo juos suneša į krūvą – mergaitė ištekės, jei ne – liks dar metus viena. Apie poringus metus galima sužinoti ir paėmus saują kūčiukų. Jei porinis skaičius – poringi metai, jei neporinis – neporingi. Bene įdomiausias visiems yra būrimas su vašku, - į vandenį pilamas lydomas vaškas, o iš susidariusių figūrėlių spėjama ateitis.
Mūsų Kūčių vakarienė užtrunka iki vidurnakčio, - visiems smagu kartu pabūti, pasikalbėti, ir paburti. Na, kai prasideda nauja para, būtinai, vėlgi pagal senąsias šimtmetines mūsų šeimos tradicijas būtinų būtiniausiai atidarau raudonojo sauso vyno ir visiems įpilu po taurę to tikrojo Kūčių vakarienės pabaigos gėrimo. Kartais pats pagalvoju, gal tai ir savotiška pagarba ir duoklė Šventajam Vincentui, mano globėjui... Tada jau einame gulti...

Autorius: Vincentas Sakas