Politika virtuvėje

Apie galingą politinį įrankį – maistą, rašo Indrė Kleinaitė. „Atgimimas“, 2006 m. gegužės 26 d.

Ant šaldytuvo kabantis plakatas man nuolat primena: „jei šioje žemėje kažkas pasikeis, tai permainos prasidės nuo maisto; jos prasidės nuo to kaip mes auginame, gaminame ir vartojame maistą; permainos užsimegs gamtoje; permainos prasidės nuo to, kaip mes mąstome ir ką valgome“. Tai iš Adbusters žurnalo nukopijuota žinutė.

Obuolys. Paprasčiausias obuolys. Atrodo kiekvienas galėtų turėti po kelias obelis, kurios kasmet duotų vienokių ar kitokių obuolių, iš kurių galima iškepti skanų obuolių pyragą. Bet taip yra nevisada. Nevisi turi žemės, kurioje galėtų auginti obelis. Daug žmonių gyvena mieste ir yra atitrūkę nuo žemės. Jie kabo ore per stiklinius langus žiūrėdami į kylančius kitus stiklinius pastatus ir nervingai zujančias mašinas. Tokie žmonės obuolius perka. Prekybos tinkluose gausu obuolių ne tik iš Lenkijos, bet ir iš Naujosios Zelandijos bei kitų tolimų pasaulio kampelių. Mes džiaugiamės laisva tarptautine obuolių prekyba, tačiau nesiteikiame atsižvelgti į ekologinę obuolių prekybos pusę. Kad obuoliai galėtų laisvai judėti po visą pasaulį, jie nebėra auginami kaip būdavo įprasta anksčiau. Dabar obuoliai yra gaminami pagal masinės gamybos principus. Šie principai leidžia naudoti įvairias chemines trąšas, kurios teršia dirvožemį bei geriamą vandenį. Šie principai leidžia naikinti obuolių rūšių įvairovę ir pasilikti tik kelias „labiausiai populiarias“ obuolių rūšis, kurios atitinka prekybos tinklų keliamus patogumo reikalavimus. Šie principai leidžia transportuoti obuolius į kitas tolimas pasaulio šalis ignoruojant aplinkai daromą žalą. Galiausiai, tokie obuoliai yra visiškai beskoniai ir beverčiai. Jie negyvi. Vitaminų ten beveik nebelikę. Kam reikia tokių obuolių?

Toks obuolių gamybos mechanizmas yra politiškai patogus hierarchiškai sudėliotai industrinei maisto pramonei, kurioje vyrauja stambus itin koncentruotas kapitalas. Sprendimai ką mes valgome yra priimami vadovaujantis korporacinio pelningumo principais. Ekologija ir sveikata figuruoja nebent reklaminiuose šūksniuose siekiant sukurti patrauklią iliuziją, kad viskas yra gerai. Tiekėjai, o ypač ūkininkai, yra išsunkiami kaip citrinos prisidengiant siekiais pasiūlyti pigesnių prekių vartotojams. Oi, kaip dažnai save pagaunu nemandagiai burbuliuojant: „susikiškit jūs į vieną vietą tas pigesnes prekes“. Ir nieko negaliu su savimi padaryti. Juk akivaizdu, kad tos prekės nėra pigios. Ypač kai įskaičiuoji aplinkosauginius, socialinius ir sveikatos kaštus.

Ekologija ir visuomenės sveikata kelia šypsenas korporaciniams biurokratams. Jiems tai nėra rimta tema. Daug rimčiau yra gerinti savo korporacinius pelningumo rodiklius. O duodant interviu žiniasklaidai pasakyti, kad labai myli gamtą ir vaikus. Juk mylint gamtą ir vaikus niekas netrukdo pardavinėti genetiškai modifikuotą aliejų. Niekas net neužduoda tokių nepatogių klausimų. Tai juk niekaip tarpusavyje nesusiję. Mūsų vartojimo kultūrą įtakoja greitas gyvenimo tempas, kuomet neturime laiko stabtelti ir susimąstyti ką mes valgome? Nes jei rastume laiko susimąstyti, galbūt ir rastume laiko konkrečioms permainoms. Permainoms virtuvėje. Norint permainų, nebūtina eiti su plakatais į gatves ir šėlti iš nepasitenkinimo dėl dabartinės sistemos. Revoliucija gali vykti ir tyliai – mūsų virtuvėse.

Obuolių pyragą galima kepti iš obuolių. Obuolių pyragą galima kepti iš korporacinių obuolių. Tai bus korporacinis obuolių pyragas. Obuolių pyragą galima kepti iš ekologinių obuolių. Tai bus ekologiškas obuolių pyragas. Kokius obuolius pirkti ir iš kur yra politinis pasirinkimo aktas. Galbūt net svarbesnis nei per politinius rinkimus renkant politikus. Obuolius galima pirkti iliuziškai patraukliuose prekybos tinkluose. Obuolius galima pirkti turguje tiesiai iš ūkininko. Arba pasodinti savo obelį. Kad ir mieste po stikliniais langais. Ir taip pradėti obuolių revoliuciją.

Keli politikos virtuvėje principai:

• Jei turite galimybių - auginkitės savo maistą. Tai stipriausias politinis pasipriešinimo aktas.
• Vartokite vietinę, smulkiuose ekologiniuose ūkiuose išaugintą produkciją.
• Pirkite iš ekologinių ūkininkų tiesiai arba turguose.
• Supermarketuose ieškokite ekologiškų (ang. organic) ir sąžiningos prekybos (ang. fair trade) ženkleliu pažymėtos produkcijos. Taip dalyvausite ne tik vietinėje, bet ir tarptautinėje politikoje, ir savo apsisprendimu paveiksite kitų pasaulio žmonių gerovę.
• Pasistenkite praplėsti savo mitybos įvairovę. Maisto pramonėje dominuoja mėsa, cukrus, kviečiai ir pienas. Vien dėl politinių motyvų reiktų mažinti šių produktų vartojimą ir įtraukti kuo daugiau grūdinių kultūrų ir įvairesnių daržovių. Beabejo, geriau ekologiškai išaugintų.
• Pirkite kuo mažiau apdorotą maistą ir kuo dažniau gaminkitės sveikesnius maisto patiekalus namuose. Kažkas yra pasakęs: „jei tu gali ką nors skanaus pagaminti, tu gali gyvenime pasiekti bet ką, nes kulinarija reikalauja iš tavęs įgūdžių, disciplinos ir kūrybingumo; gyvenimas yra kaip didelė virtuvė“.
• Valgykite lėtai, pajausdami kiekvieną skonio niuansą.
• Jauskitės gerai galėdami kuo mažiau apsieiti be supermarketų.

Kas yra ekologiški produktai?

Ekologiški produktai yra specialiu ženklinimu pažymėti produktai, kurie atitinka griežtus nepriklausomų ekologinių tarnybų standartus. Tik turėdami tokį sertifikatą gamintojai ant pakuotės gali naudoti žodį „ekologiškas“ (ang. organic). Anglijoje yra apie 10 sertifikavimo tarnybų. Viena iš jų, Soil Association, yra viena iš pirmųjų organizacijų, kurios pradėjo populiarinti ekologinę žemdirbystę ir stipriai prisidėjo prie ekologiškų produktų rinkos plėtimo.

Pagal ekologinius standartus dirba ekologiniai ūkininkai, kurie augina savo žaliavas be sintetinių aplinkai ir sveikatai pavojingų chemikalų. Maisto perdirbimo įmonės turi savo specifiką atitinkančius standartus – ekologiškų produktų gamyboje yra svarbu apdirbimo technologijos, kurios nepažeistų produkto pilnavertiškumo ir maistingumo, draudžiama naudoti įvairius sintetinius priedus, cheminius tirpiklius ir dažiklius.

Lietuvoje ekologinius ūkius ir gamybos įmones sertifikuoja Ekoagros, vyksta Tatulos ekologinių gėrybių mugės, o prekybos tinkluose gerai paieškojus galima rasti šiek tiek vietinės ir importuotos ekologinės produkcijos.