Sojos baltymų poveikis širdies sistemai

Sojų baltymai, naudojami žmogaus mitybai kaip gyvulinių baltymų pakaitalas, daro įtaką cholesterolio koncentracijai kraujo plazmoje. Žmogaus organizme nuo sojų baltymų sumažėja cholesterolio mažo tankio lipoproteinuose, o didelio tankio lipoproteinuose, kurie šalina cholesterolį iš audinių, jo kiekis nekinta ar net padidėja. Iš to kilo mintis, kad sojų baltymų naudojimas galįs sumažinti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų riziką. Tuo susidomėjus, imta tirti sojų baltymų veikimą. Vienų tyrinėtojų duomenimis, sojų baltymų naudojimas paskatina tulžies oksicholinės rūgšties apykaitą, kitų - pagreitina cholesterolio ir lipoproteinų apykaitą, trečių - sojų baltymai gali daryti įtaką endokrininės sistemos funkcionavimo įvairiems aspektams, kadangi sugeba moduliuoti skydliaukės veiklą. Tiriant sojų baltymų koncentrato (gaunamas atskyrus riebalus) ir sojų baltymų izoliato (90 proc. baltymų) poveikį, pastebėtas skirtumas: eksperimente panaudoti abu kartu ryškiai mažina bendrą cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje ir mažo tankio lipoproteinų frakcijoje, tačiau vienas sojų baltymų izoliatas didino tik tiroidinio hormono koncentraciją. Yra žinoma, kad biologinėse sistemose sojos pasižymi silpnu estrogeniniu poveikiu.

Tolesni tyrimai parodė, kad suskaldžius pepsinu sojų baltymų izoliatą, gaunamos dvi skirtingos frakcijos: viena jų didelio molekulinio svorio ir netirpi vandenyje, kita - mažo molekulinio svorio, tirpstanti. Tiriant šių frakcijų poveikį, rasta, kad didelio molekulinio svorio frakcija labai ryškiai mažina cholesterolio koncentraciją palyginti su mažo molekulinio svorio frakcija ar pačiu sojų baltymų izoliatu. Be to, jai veikiant, padidėja fekalijų šalinimas bei neutralių ir rūgščių steroidų ekskrecija.

Sojų sudėtyje yra izoflavonų, kurių žinoma 12 izomerų (genisteinas, genistinas, daidzinas, glicitinas ir kt.), savo struktūra panašių į žinduolių estrogenus. Todėl manoma, kad galbūt ir dėl izoflavonų sojų baltymai veikia kraujo lipidus panašiai kaip estrogenai, skatindami mažo tankio lipoproteinuose cholesterolio mažėjimą ir didelio tankio lipoproteinuose jo daugėjimą. Be to, randama, kad pagrindinis izoflavonas genisteinas didina kraujagyslių reaktyvumą, stabdo pirminių pažeidimų atsiradimą jose ir trombų susidarymą, slopina uždegiminį procesą. Genisteinas žinomas kaip inhibitorius tirozinazės, kuri dalyvauja trombo susidarymo kaskadose. Esama nurodymų, kad sveiko žmogaus organizme vieni izoflavonai, izoliuoti iš sojų, neveikia arterijų ir nemažina kraujo plazmos lipidų lygio. Reikia manyti, kad netolimoje ateityje paaiškės, ar sojos bus patvirtintos, kaip dabar priimta vadinti, funkciniu maistu, mažinančiu širdies ir kraujagyslių ligų riziką, ir ar izoliuoti iš jų izoflavonai taps gydomąja priemone. Kad ir kaip būtų, sojos yra vertingas maisto produktas ne tik savo baltymais, bet ir riebalais, turinčiais linolo, oleino, linoleno rūgščių, ir kt.