Vaikų mityba: nuo nuklydimų iki kasdienių vitaminų porcijų

Dalis tėvų įsitikinę, kad jų augančiam sūnui ar dukrai, nori atžala to, ar ne, reikia kuo daugiau valgyti – juk vaikas turi užaugti sveikas, stiprus ir energingas. Kiti mano priešingai – nėra ko iš paskos su šaukštu lakstyti, norės ir pats pavalgys. Juk organizmas pats atsirenka, ko jam reikia. Kaip išvengti kraštutinumų rūpinantis vaiko mityba?

Vilnietis penkiametis Laurynas, anot jo mamos, be galo nevalgus vaikas. Berniukas nemėgsta daržovių -  jos gi tokios negražios. Ypač jei nevirtos. Dažnai atsisako valgyti mėsą, sriubas, įvairių grūdų košes, įtariai žiūri į maisto pagardinimus, prieskonius. Yra abejingas saldumynams, netgi nuo glaistytų sūrelių šokoladą nukrapšto, atsainiai vertina vaisius.

Kiekvienam patiekalui mažasis randa paaiškinimą – neskanu, nenoriu. Geriausiu atveju vos šaukštą, kitą išsidera suvalgysiąs. Mamai dėl tokio vaiko „įnoringumo“ tik – stresas. O jeigu sūnus, tiek mažai valgydamas ir su maistu negaudamas kokių nors jo organizmui būtinų medžiagų, nusilps, susirgs, jei sutriks jo vystymasis? Gydytojai šią ir kitas analogiškas situacijas komentuoja vieningai, svarbiausia ne tai, kiek vaikas suvalgo, o suvalgyto maisto kokybė. 

„Dažnai girdžiu mamas tvirtinant, kad jų vaikai – labai išrankūs maistui. Didžiausia problema ta, kad mažieji mielai valgo rafinuotą, kitaip tariant, išgrynintą, koncentruotą, iš anksto paruoštą, konservuotą maistą, pavyzdžiui, sumuštinius, picas, dešrainius,  batoną, bandeles, kitokius kepinius, įvairius pusfabrikačius,  saldumynus, gazuotus ir tonizuojamuosius gėrimus.

Tuo tarpu natūralūs bei sveiki produktai: daržovės, vaisiai, grūdinės kultūros vaikų yra apibūdinamos kaip neskanios, lėkštę su patiekalu nustumiant šalin“, - teigia bendrosios praktikos gydytoja Rūta Vaičiulienė, turintį didelę patirtį gydant vaikus.

Anot medikės, minėti vaikų mitybos įpročiai nėra teisingi, nes rafinuotame maiste, nors jis daugeliu atvejų dėl įvairių sintetinių priedų yra ir gardesnis, ir kvapesnis, ir spalvingesnis,  nėra vitaminų, maistinių skaidulų, mikroelementų – viso to, ko reikia augančiam organizmui.

„Vaikui negaunant vienokių ar kitokių vitaminų, mineralinių medžiagų, galimi virškinimo sutrikimai, silpnėja imuninė sistema, dėl to padažnėja peršalimai, kitokie virusiniai ar infekciniai negalavimai. Taip pat gali pradėti slinkti plaukai, lūžinėti nagai, dantis pažeisti ėduonis, varginti neaiškios kilmės skausmai raumenyse, sąnariuose. Vaikas neretai tampa pasyvus, kaprizingas, irzlus, prastai miega“,  - pasakoja gydytoja.

Dažniausiai augančiam organizmui trūksta kalcio, geležies, fosforo, B grupės vitaminų, taip pat vitaminų A, C, D, E. Nepaprastai svarbios gerai savijautai yra polinesočiosios omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys.

Anot žinomos radijo ir televizijos laidų bei renginių vedėjos, filmų įgarsintojos Daivos Tamošiūnaitės – Budrės, auginančios 10 metų dukrą Adelę, mažiau dėl vaikų nevalgumo, taip pat dėl to, ar mažieji su maistu gauna pakankamai jų organizmo vystymuisi reikalingų medžiagų, jaudinasi tie tėvai, kurie patys propaguoja sveiką gyvenimo būdą. Juk tuomet atžala mato tinkamą pavyzdį, nekyla jokių klausimų, kodėl mamytė ar tėvelis valgo vienokius patiekalus, o jam ar jai verdama atskira sriuba, košė.

„Man ne vis vien, kokia mano pačios mityba, tad natūralu, kad stengiuosi sužiūrėti, ką, kokiais kiekiais ir kaip valgo Adelė. Rūpinuosi, kad ji valgytų kaip įmanoma labiau visavertį maistą. Lankydama mokyklą bei prailgintos dienos grupę, dukra, žinoma, valgo mokykloje. Čia jau sunkiau patikrinti, ką ir kiek ji valgė. Būna, kad ir kokio nors nelabai sveiko maisto nusiperka. Stengiuosi nepykti dėl tokių „nuklydimų“, Adelė – juk vaikas. Tačiau rūpinuosi, kad bent jau namie ji maitintųsi taip, kaip reikia“, - pasakoja D. Tamošiūnaitė – Budrė.

Žinoma moteris neslepia, kad jos dukra ne iš tų vaikų, kurie valgo viską. „Adelė nelabai mėgsta žuvį, bet galima įkalbėti pastarąją valgyti, pateikus su daržovėmis ar vaisiais, pavyzdžiui, jūros lydeką, troškintą su daržovėmis arba lašišą su apelsinais, - šypsodamasi pasakoja. - Taip ir susiderame. Paskutiniuoju metu Adelė taip pat nelabai linkusi valgyti keptą ar virtą mėsą. Tad ir vėl stengiuosi gudrauti – pateikti mėsą kitomis formomis, „paslėpti“ troškiniuose, tarp daržovių“. Paklausta, ar augančiam organizmui reikalingi papildomi vitaminų, mineralinių medžiagų preparatai, D.Tamošiūnaitė – Budrė atvira: „Niekas negali garantuoti, kad žiemą prekybos centre pirkti pomidorai ar salotos organizmą tikrai aprūpina reikalingais mikroelementais, tad vitaminai ir maisto papildai kartais tikrai nebloga išeitis.

Žinoma, juos vartoti reikia labai atsakingai, o rinktis – tik pasitarus su specialistais. Adelė kartais geria žuvų taukų ar kitokių vitaminų, tačiau preparatus renkamės atidžiai, įsitikinusios, kad mums jų tikrai reikia. Kadangi dukra daug kam alergiška, kone kas mėnesį darome kraujo tyrimą. Taigi visuomet žinau, ko mano vaikui trūksta, ko reikėtų vartoti papildomai ar, priešingai, atsisakyti.“

D. Tamošiūnaitė  - Budrė priduria, kad augančiam vaikui taip pat labai svarbu pakankamai judėti. „Mokykloje fizinis aktyvumas per kūno kultūros pamokas dažniausiai baigiasi estafetėmis ir kvadratu. O to nepakanka. Adelė šiemet tris kartus per savaitę lankė baletą. Reguliarus fizinis krūvis, raumenukų pratempimas jai tikrai į naudą: tiek laikysenai, tiek gerai savijautai“, - porina žinoma moteris.

Kas už ką atsakingas?

Kalcis – reikalingas stipriems kaulams. Jo gausu piene ir jo produktuose, ypač fermentiniame sūryje, mineraliniame vandenyje, riešutuose, grūduose, jautienoje.

Geležis – stiprina kraują; bręstantiems berniukams geležis yra reikalinga, kad vystytųsi raumenys, mergaitėms – kad kraujuojant per mėnesines nenusilptų organizmas. Šio mikroelemento turtinga raudona mėsa, kepenys, burokėliai, granatai, žemuogės, džiovinti vaisiai.

Fosforas – svarbus normaliai širdies ir inkstų veiklai, reikalingas normaliam audinių ir ląstelių augimui bei atsinaujinimui. Šio mikroelemento šaltinis – žuvis, pienas ir jo produktai, kiaušiniai, riešutai.

B grupės vitaminai – reikalingi sklandžiai nervų sistemos veiklai. Trūkstant B grupės vitaminų gali susilpnėti atmintis. Šios grupės vitaminų nemažai yra mielėse, piene, sūryje, daigintuose grūduose, rupaus malimo miltų duonoje, žaliose lapinėse daržovėse, kiaušinio trynyje.

Vitaminas A – „atsakingas“ už gerą regėjimą, odos ir gleivinės ląstelių atsinaujinimą, stiprią imuninę sistemą. Daugiausia jo randama žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, menkės ir jaučio kepenyse, morkose, moliūguose, pomidoruose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse.

Vitaminas C – svarbus medžiagų apykaitai, stiprina organizmo atsparumą ligoms. Šio vitamino gausu citrusiniuose vaisiuose, kopūstuose, špinatuose, bulvėse, braškėse.

Vitaminas D – reikalingas stipriems kaulams, raumenims, imuninei sistemai. Žmogaus organizme šis vitaminas susidaro veikiant saulės spinduliams, jo gausu žuvų taukuose, ikruose, svieste, įvairiuose sūriuose, kiaušinio trynyje.

Vitaminas E – būtinas stipriai imuninei sistemai, skatina ląstelių atsinaujinimą. Natūralus vitamino E šaltinis – kviečių daigai, kukurūzai, riešutai, špinatai, alyvuogės, šparagai, avokadai, kukurūzų, sėmenų, alyvų bei saulėgrąžų aliejus.

Polinesočiosios omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys – svarbios regėjimui, gerai koordinacijai, aktyviai smegenų veiklai, atminčiai, dėmesio koncentracijai lavinti.  Daugiausia jų yra riebioje žuvyje (lašišoje, sardinėje, upėtakyje, skumbrėje, silkėje), augaliniuose aliejuose. 

diena.lt