Straipsniai
Vitaminai
Vitaminas A
Jo esti riebaluose, kiaušinio trynyje, kepenyse, žuvies taukuose. Žuvies taukai vartojami kaip vitaminų A ir D šaltinis.
Gana plačiai yra paplitęs junginys, vadinamas karotinu. Patekęs į organizmą jis virsta vitaminu A. Karotino yra daug morkose, pomidoruose, rūgštynėse, miežiuose, dilgėse. Trūkstant vitamino A, akys darosi sausas, nes ašarų liaukos nebegamina ašarų, atsiranda akies opų, akys traiškanoja, gali prakiurti ir žmogus gali apakti.
Vienas iš pirmųjų vitaminų A stokos požymių yra vištakumas, jis pasireiškia ilgesnį laiką nevartojant riebalų arba paskutiniai nėštumo mėnesiais, kai nėščiai moteriai neužtenka normalios vitamino A dozės.
Dėl vitamino A stokos odoje atsiranda spuogelių, sruogelių, pražyla plaukai, atsilupa kvėpavimo takų, žarnyno, šlapimtakių gleivė, žmogus įgauna polinkį plaučių uždegimui, skrandžio opai, nukenčia vislumas, gali išnykti mėnesinės.
Žmogus per dieną turi gauti 2 miligramus karotino, o gryno vitamino A užtenka perpus mažiau.
Vitaminas A atsparus aukštai temperatūrai. Jei veikai aukšta temperatūra ir prieina oro dalis vitamino A sunyksta, todėl džiovinant maistą pusė vitamino A žūva.
Vitaminas D
Jo yra piene, riebaluose, kiaušinyje, grybuose, žuvies taukuose.
Augančiam vaikui reikia fosforo ir kalcio junginių, kad kremzlės virstų kietais kaulais. Trūkstant vitamino D, šis procesas sutrinka. Galvos, krū9tinės, stuburo, kojų kaulai lieka minkšti, deformuojasi. Vaikai serga rachitu. Suaugę žmonės tokiu atveju serga kaulų suminkštėjimu.
Žmogaus odoje yra junginio, vadinamo ergosterinu, kuris veikiamas ultravioletinių spindulių virsta vitaminu D. Taigi vitamino D trūkumo galima išvengti švitinant kvarco lempas ar saulės spinduliais.
Vitaminas D atsparus aukštai temperatūrai, tačiau jei maistas veikiamas deguonies dalis vitamino D žūva. Perdieną žmogus turi suvartoti 0,025 miligramo vitamino D. Kai kas mano, kad per didelė vitamino D dozė kenkia, todėl dėl vartojimo reikia tartis su gydytoju.
Vitaminas E
Tai vislumo vitaminas. Jo yra grūduose, salotose, riešutuose, mėsoje, kiaušinyje. Jis labai atspaus aukštai temperatūrai. Vitaminas E tirpsta vandenyje ir riebaluose.
Vitaminas C
Vitamino C daugiausiai yra uogose, ypač juoduosiuose serbentuose, daržovėse, vaisiuose. Gyvuliniame maiste vitamino C yra mažai. Pavasarį svarbiausias vitamino C šaltinis yra bulvės ir rauginti kopūstai.
Kasdien žmogus turi gauti 50 miligramų vitamino C. Organizmas vitamino C atsargų nesudaro, todėl jį reikia vartoti reguliariai. Kai kurių vitaminų perteklius gali būti žalingas. Su vitaminu C taip neatsitiks, nes esant pertekliui vitaminas C pašalinamas iš organizmo su šlapimu. Žinoma, galima nebijoti padauginti vitamino C, bet „inkstai už tai nepadėkos“, todėl svarbu racionaliai apskaičiuoti suvartojamo vitamino C kiekį, kad jo netrūktų, bei tam, kad nereikėtų nereikalingai apkrauti inkstų.
Vitaminas C veikiamas oro nyksta, todėl ruošiant maistą vitaminą C reikia saugoti. Deguonis ypač greit sunaikina šį vitaminą, kai jis veikiamas aukštos temperatūros, užtat virimo metu reikia pasirūpinti, kad prie verdamų produktų neprieitų oras. Kai kurie metalai, pavyzdžiui varis, švinas, prisideda prie vitamino C sunykimo, todėl negaliam virti maisto iš šių metalų pagamintuose induose. Patartina naudoti emaliuotus arba aliumininius indus.
Kai valgis laikomas karštai ilgą laiką, vitaminas C taip pat žūva. Jei verdant kopūstus jie yra apsenti vandens, vitaminas C lieka, bet jei jie susiduria su oru, vitaminai žūva. Patartina virti neluptas bulves, nes jose lieka 75 procentai vitamino C, skustose – 60 procentų, o bulvių košėje tik 20 procentų vitamino C.
Rūgščiame tirpale vitaminas C yra patvarus, o šarminiame greit suyra. Todėl verdant pupeles ar žirnius nepatartina dėti sodos. Džiovintuose obuoliuose taip pat nelieka.
Žiemai kopūstai rauginami, tai gama geras būdas, nes juose lieka nuo 50 iki 100 procentų vitamino C. Virimui raugintus kopūstus reikia imti ne iš viršaus, bet iš apačios, kur jie buvo apsemti skysčio ir nepriėjo oras.
Vitaminas B1
Tai yra priešneuritinis vitaminas. Negaudamas šio vitamino žmogus ima jausti nuovargį, raumenų silpnumą, širdies drebėjimą, galvos skausmą, gili netekti svorio, užkietėti viduriai. Kai maiste per mažai vitamino B1, susergama polineuritu. Tai daugelio nervų uždegimo liga. Kol nebuvo garai išmanoma apie vitamino B1 reikalingumą žmonės Japonijoje, Kinijoje ir Indijoje vartojantys poliruotus ryžius sirgdavo sunkai liga „Beri-Beri“. Iš pradžių buvo manyta, kad tai užkrečiama liga, tačiau vėliau paaiškėjo, kad poliruojant ryžius yra pašalinama būtinai žmogaus organizmui reikalinga medžiaga vitaminas B1.
Ryžiu vartotojas pradeda nebepaeiti, ištinka paralyžiai, sustingta sąnariai. Mirdavo apie 70 procentų tokių sergančiųjų.
Mūsų vartojamoje ruginėje arba kvietinėje duonoje yra pakankamai vitamino B1, todėl nereikia vengti jos vartoti. Juo smulkiau sumalami grūdai, tuo mažiau duonoje yra vitamino B1, tačiau sergantys skrandžio ir žarnyno ligomis yra priversti vartoti švelnų maistą, neturinčio vitamino B1, todėl jie gali susirgti avitaminoze.
Vitamino B1 yra mielėse, sėlenose, grūduose, kiaulienoje, kruopose. Šis vitaminas gana atsparus aukštai temperatūrai, tačiau jis tirpsta vandenyje.
Suaugęs žmogus kasdien turi gauti apie 2 miligramus vitamino B1, vaikai 1 - 1,5. Organizmas B1 vitamino atsargų nesudaro, todėl jo negaudamas organizmas pradeda jausti hipovitaminozės reiškinius.
Vitaminas B2
Tai yra augimo vitaminas, nes jo negaudamas organizmas, nustoja augęs, atsiranda odos ir akies ragenos uždegimų.
Vitamino B2 ypač daug yra kepenyse, inkstuose, širdyje, mielėse ir grūduose. Riebaluose šio vitamino nėra. Vitaminas B2 tirpsta vandenyje. Virinant ar konservuojant maisto produktus didžioji dalis vitamino B2 lieka. Kasdiena reikia vartoti maždaug po 2 miligramus šio vitamino.
Vitaminas PP
Šis vitaminas apsaugo organizmas nuo susirgimo pelagra, kurios svarbiausias požymiai: nusilpimas, viduriavimas, nemiga, pūslėta oda, opos. Pelagra sega žmonės, kurie daug valgo labai daug kukurūzų, nes juose šio vitamino nėra, Jo daugiausiai yra mielėse, kepenyse, silkėje, duonoje, žalumynuose. Kasdien reikia suvartoti po 15 miligramų šio vitamino.
Komentarai
skaityti visus (20 paskutinių):Kol kas nėra nė vieno komentaro. Tu gali būti pirmas!
Palikite savo komentarą:
"Patiekalai.lt" pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, nesusiję su tema,
pasirašyti kito asmens vardu, pažeidžia įstatymus, reklamuoja, kursto nelegaliems veiksmams.
"Patiekalai.lt" privalo informuoti specialiąsias Lietuvos tarnybas apie įžeidžiančių, smurtą, rasinę, tautinę,
religinę ar kitokią neapykantą skatinančių komentarų autorių duomenis. Taip pat gali tai padaryti savo iniciatyva.
Informuokite redaktorius apie netinkamus komentarus.
PATIEKALAI.LT rekomenduoja
Prisijungimas
Naujausi receptai
Gruziniškas sūrio pyragas "Chačiapuris"
Mažos bandelės su cinamonu
Aštri kalakutiena su daržovėmis
Omletas su sūriu
Lietiniai su varške ir persikų padažu
Plovas (2)
Naminis kugelis česnakinėse
Bulvių plokštainis su vištiena (2)
Krevečių Tempura
"Ledinė" kava
Restoranai
Atsitiktinis patarimas
Rekomenduojama knyga
Restoranų paieška pagal virtuves
Šiandien vardadienius švenčia:
Anekdotas
Mieli tautiečiai, Pažymint mums visiems įvairias brangias šventes, norėčiau priminti, kaip dera ir kaip nedera elgtis prie stalo. Šiuos pamokymus galbūt Jums jau teko girdėti ir kai kam tai nebus atradimas, bet kai kuriems ši atmintinė bus naudinga. Taigi: Vartodami alkoholinius gėrimus gerai žinokite savo normą, priešingu atveju galite išgerti per mažai. Būkit atsargūs, atminkit, kad pavojinga zona prie šventinio stalo yra apskritimas, kurio spindulys yra lygus jūsų kaimyno kairės rankos ilgiui plius šakutės ilgis. Jei švęsdami jau nebežinote, kur yra kairė, bet dar prisimenate, kurioje pusėje yra dešinė, tai žinokite, kad peilį reikia laikyti pirmoje rankoje iš dešinės, o šakutę - antroje rankoje iš dešinės. Jeigu sėdint prie stalo, šeimininkai pradeda žvilgčioti į laikrodį, dar galima sėdėti. Tačiau jei šeimininkai nukabina laikrodį nuo sienos, rodo jums prieš akis ir krato jį - metas keliauti namo. Jei pamatote ant stalo jus sudominusį gėrimą ar valgį, bet negalite (jau nebegalite) jo pasiekti, galima šiek tiek į savo pusę patraukti staltiesę. Jei pajutote kažkieno delną ant savo kelio, neskubėkite jo numesti ir pradėti garsiai piktintis, visai gali būti, kad tai jūsų paties ranka. Jei šalia jūsų prie stalo prisėdo žmogus su kitokiu mentalitetu, nepergyvenkite. Išgerkite ir jūsų mentalitetai susilygins. Jei jūs bandote atsigerti iš savo bokalo, bet nejaučiat burnoje jokio gėrimo skonio, pabandykite bokalą apversti 180 laipsniu kampu ir prisipildžius jį bandykite dar kartą. Jei staiga prie šventinio stalo pasijutote blogai ir matote, kad nespėsite išeiti, paprašykite šeimininkų garsiau paleisti muziką ir trumpam išjungti šviesą. Jei po trumpo atminties praradimo jūs atsimerkiate ir matote ant sienos kabančią liustrą, tai reiškia, kad jūs gulite ant grindų. Nesisielokit, garsiai paprašykit arčiau esančių jus pakelti ir pasodinti už stalo, taip pat, kad nepamirštų pripildyti jūsų bokalo. Jeigu jūs pajutot, kad jūsų kelnės yra šlapios iki pat batų, o savo rankoje bokalą matote vis dar pilną, tai viskas gerai - jus neišpylėte brangaus gėrimo ant kelnių. Jei jūs nubudote nuo to, kad jūsų kojų pirštai į kažką trinasi, o atsimerkęs matote bėgančių grindų vaizdus, žinokit, kad jus neša. Kovokit su tuo: garsiai išreikškit viską, ką galvojat apie aplinkinius ir pareikalaukit, kad įpiltų dar...