Vyno išlaikymas

Tik absoliuti vyno mažuma tinkama papildomai brandinti rūsyje. Paprastai jie yra ryškaus vaisių charakterio, kartu ne mažiau ryškių rūgščių, taninų. Pastarieji bėgant laikui švelnėja vykstant biocheminiams procesams, o to išdava -papildomas kvapų ir skonių derinys. Saldūs vynai irgi gali būti brandinami rūsyje, jei juose gausu rūgščių, taninų.

Dažniausiai papildomai brandinti tinka atskirame ūkyje auginto ir apdirbto derliaus vynai.

Prekiniu ženklu ar sugalvotu vardu paženklintieji retai tinka papildomai brandinti. Patogiu orientyru nepatyrusiam ragautojui gali būti vyno kaina. Pigesni nei 50 litų vynai retai tinka rūsiui. Pamirškite svajones apie išlaikyto vyno brangumą. Nors ir tapdami sudėtingesni, vynai retai pabrangsta. Jei artimiausioje prie namų parduotuvėje matote “kolekcinį vyną” – netikėkite savo akimis. Brandinti rūsyje tinkami yra atskiro ūkio derliaus Bordo (ypač turintys cru bourgeois ar net grand cru rangą); cru rangu paženklinti Burgundijos vynai; paprasti bei vėlyvo skynimo derliaus Elzaso vynai; šampanas, turintis žymą apie derliaus metus; Vokietijos Riesling vynai; Italijos Chianti, elitiniai Toskanos krašto vynai, Barolo, Barbaresco, Amarone vynai; Ispanijos Rioja, Priorato, Ribera del Duero, geriausi Penedes vynai; Portugalijos Port vynai, paženklintieji derliaus metais; Vengrijos Tokaji. Tinka papildomam brandinimui ir Naujojo Pasaulio: JAV, Australijos, PAR, N. Zelandijos, Čilės vynai. Dar kartą pabrėžtina, jog jie turi būti iš atskiro ūkio derliaus, o ne paženklinti sufantazuotu vardu.

Ilgai papildomai brandintas vynas gali turėti nuosėdų. Jei jos yra granulių ar druskos kristalų pavidalo, tai geras ženklas. Želė ar dumblo pavidalo nuosėdos gali pridaryti rūpesčių.

Vyno ir maisto derinimas. Absoliuti dauguma vyno yra skirta ragauti su maistu! Lietuviams įprastas požiūris, jog vyną reikia gurkšnoti po valgio, dažnai pakiša Jums koją. Su maistu ragauti skirtas prašmatnus vynas pasirodo šiurkštus. Tinkamas maisto bei vyno derinys tik pabrėžia abiejų kokybę, o netinkamas gali sumenkinti ar net sunaikinti vieno iš jų skonį. Ne veltui aukštos vyno kultūros šalyse restoranuose yra itin reikšminga sommelier – vyno ir maisto derintojo figūra.

Vynas ir maistas visada derinami atsižvelgiant į jų skonio ryškumą arba lengvumą. Kitaip tariant, lengvo skonio žali salotų lapai su švelniu užpilu gali būti užgerti tik lengvo svarumo vynu.

Sunkesnis vynas užgoš maistą. Masyvaus skonio, stangrus jautienos pjausnys užgertinas tik svariu vynu. Prieskonius bei ryškaus skonio padažus geriausiai derinti su tirštesnės struktūros ar ryškesnio ąžuolo charakterio vynu. Jei padažai yra riebūs, patiekalai yra masyvūs, juos užgerkite pakankamai rūgščiu ar gausiu šiurkščiais taninais vynu. Jis atgaivins Jūsų burną ir nereikės, kaip įprasta lietuvių liaudyje, saldžius patiekalus kaitalioti su silke.

Vynas dera ir su saldžiais patiekalais, tik jis turi būti pakankamai saldus. Atsiminkite, kad saldesnis už vyną desertas vyno skonį daro prastą ir netgi jį visiškai sunaikina.

Mineraliniai vandenys