Lakštingaloms suokiant. Paupys. šiltas vasaros vakaras. Ant kranto sėdi jis ir ji. Aplinkui ne gyvos dvasios. Krūmuose lakštingalos suokia... - Meilute, duok! ? paprašė jis. - Negaliu! - griežtai atšovė ji. - Na, tik viena! - Neduosiu. - Pupuliuk, tik viena, na, tik vienu viena... - Ne už ką. - Brangioji, nepalyginamoji, mylimoji... -Jau girdėjau... - Negi nepasigailėsi manęs? - Neprašyk, negausi. - Lakštingalos suokia... širdis tiesiog alpsta, kaip norisi... - Ir tegul alpsta. - Nejaugi tu būsi tokia kietaširdė? - 0 ką aš darysiu atidavusi tau paskutine cigaretę? Pakelkime taures už nerūkančiuosius.