Ištisę veidai. Vaikinas su mergina eina į civilinės metrikacijos biurą tuoktis. Staiga mergina sulėtina žingsnį ir, šiek tiek sumišusi, sako: - Brangusis, aš noriu tau prisipažinti: aš turėjau mylimajį. - Brangioji, man... - Nepertrauk! štai to vaikino atminimui ant krūties išsitatuiravau jo portretą. Po kurio laiko mergina vėl sulėtina žingsnį. Vaikinas nustebęs pažvelgia į savo būsimą žmonelę. - Tu turėjai dar ir kitą? -Turėjau, brangusis! Ir jo atminimui išsitatuiravau jo portretą ant kitos krūties. Prie pat civilines metrikacijos skyriaus būsimoji šeimos galva pradeda isteriškai juoktis. - Ko tu taip? - isižeidusi klausia būsimoji žmonelė. - Išprotėjai, ar ka? - 0 ne... Aš tiesiog isivaizduoju, kaip ištis jų veidai po dvidešimties metų... Tad pakelkime taures, bičiuliai, jog ir po dvidešimties ir po penkiasdešimties metų mūsų veidai neištįstų.