Tostai
Susiginčijo trys bičiuliai ieškodami apibrėžimo, kas iš tiesų yra toji meilė. Pirmasis pasakė taip:
- Meilė - tai gėlė, kuri geroje žemėje išauga iš vėtros atsitiktinai numestos sėklos, ta gėlė gražiai išsiskleidžia, bet greit nuvysta ir, deja, nėra atspari klimato poveikiui...
Antrasis tarė šitaip:
- Meilė - tai gėrimas, kurį tu pats pili į bokalą ir gali ilgą laiką skanaudamas gerti mažais gurkšneliais, o gali ir didžiuliais gurkšniais tarsi ištroškėlis bematant išgerti visą bokalą, bet ir vienu, ir kitu atveju neišvengiamai pamatysi dugną...
O trečiasis pripažino tokią tiesą:
- Meilė ir yra meilė: ji atsitiktinė ir dėsninga, ji egzistuoja ir dabartyje, ir amžinybėje...
Visiems trims bičiuliams patiko šių žodžių grožis ir išmintis. Tad pakelkime taurę už meilę!
Itraukti si tosta i mano favoritus
Prisijungimas
Naujausi receptai
Gruziniškas sūrio pyragas "Chačiapuris"
Mažos bandelės su cinamonu
Aštri kalakutiena su daržovėmis
Omletas su sūriu
Lietiniai su varške ir persikų padažu
Plovas (2)
Naminis kugelis česnakinėse
Bulvių plokštainis su vištiena (2)
Krevečių Tempura
"Ledinė" kava
Restoranai
Atsitiktinis patarimas
Trynių laikymas - Jeigu netyčia ruošiant patiekalus jum reikėjo tik baltymų ir liko nusuvartotų trynių, juos kurį laiką galite juos palaikyti šaldytuve užpyje šaltu vandeniu....
Rekomenduojama knyga
Restoranų paieška pagal virtuves
Šiandien vardadienius švenčia:
Anekdotas
Eina Raudonkepuraite pas senelę, neša bandeles mamos keptas. Eina, eina, nieko blogo negalvoja ir staiga už nediduko kalnelio pamato vilką. Raudonkepuraitė išsigasta, sustoja ir žiūri į vilką. Tas žiūri į Raudonkepuraitę. Pagaliau Raudonkepuraitė įsidrąsina ir klausia vilko: - Vilke, Vilke, o kodėl tokios dideles tavo ausys? Vilkas tik piktai dėbteli į Raudonkepuraitę ir netikėtai nubėga. Raudonkepuraitė eina toliau.Kiek paėjusi, vėl pamato vilką nedidelėje daubelėje. Dabar jau drąsiai klausia: - Vilke, Vilke, o kodėl tokie dideli tavo dantys? Vilkas vėl piktai į ją pasižiūri ir nubėga. Nieko nesupratusi Raudonkepuraitė eina toliau. Po kiek laiko vėl pamato už nedidelio krūmelio vilką. Puola klausinėti: - Vilke, Vilke, o kodėl tokios didelės tavo akys? Ir tada vilkas, kad sustaugs ant Raudonkepuraitės: - Na galų gale, leisi tu man ramiai nusišikti ar ne?