Vyrai, branginantys jaunystę. Vasaros sodas. Nuošalus suolelis. Sėdi vieniša porelė. Jis jau ilgai gyvenęs. Ji jaunutė. - Mano mieloji, mano geroji, - čiulba jis saldžiai. - Daug nekalbėsiu... Einu tiesiog prie reikalo. Pupuliuk, aš prašau jūsų rankutės ir būti mano antrąja puse. - 0 ar kalbėjote su mano mamyte? - Kalbėjau, kalbėjau, - spaudžia jis josios rankutč. - Brangioji, aš su jūsų mamyte kalbėjau prieš dvidešimt metų... Bet tada aš jūsų dar nepažinojau! Pakelkime taures už vyrus, branginančius savo jaunystę.