Kartą jaunuolis sumanė vesti ir nuėjo pas savo tėva vyriškai pasikalbėti. Jis pasakė: - Tėve, aš noriu vesti, - tėvas tylėjo. Tada jis pasakė: - Bet, tėve, ji graži!.. Tėvas tylėjo, bet ant žemės parašė nulį. Jaunuolis nesuprato ir vėl pasakė: - Bet, tėve, ji turtinga! Tėvas vis dar tylėjo, bet parašė dar vieną nulį. Jaunuolis vis dar nieko nesuprato, ir sušuko: - Bet, tėve, aš ją myliu!!!! Tėvas parašė priekyje tu nulių vienetą ir pasakė: - Sūnau, vesk ir būk laimingas!