Žodynas
Agurkas
Agurkas (lot. Cucumis) - moliūginių (Cucurbitaceae) šeimos augalų gentis.
Šaknis liemeninė, stiebas šliaužiantis. Žiedai vienalyčiai, geltoni. Vaisiai žali, vidutinio dydžio.
Augalus apdulkina vabzdžiai, dirbtiniu būdu - žmogus. Nedaugelis veislių augina sėklų neturinčius vaisius be apdulkinimo. Jos gerai tinka šiltnamiams. Dauguma veislių vaisius mezga tik apdulkinus žiedus. Derliui padidinti į agurkų laukus vežami bičių aviliai. Žiedus kartais apdulkina musės. Nepakankamo apdulkinimo požymiai yra nukrentantys ar deformuoti vaisiai. Tik dalinai apdulkintų žiedų vietoje išaugę vaisiai būna nuo stiebo nutolusioje dalyje pabalę.
Nors agurkai nėra maistingi, tačiau jie populiarūs nuo senų laikų. Indijoje juos augino dar keletą tūkstančių metų prieš mūsų erą. Šventyklų freskos liudija, kad agurkus žinojo senovės egiptiečiai ir graikai. Iš Viduržemio pajūrio jie pasklido po kitas Europos šalis. Dabar agurkai viena labiausiai paplitusių daržovių.
Agurkų veislės pritaikytos skirtingoms auginimo sąlygoms, įvairovė leidžia visur ir įvairiu metų laiku turėti šviežių agurkų. Auginami atvirame grunte, šiltnamiuose, inspektuose.
Agurkus galima marinuoti, rauginti, valgyti žalius. Jie tinka šlakų išvalymui.
Lietuvoje auginama:
* Paprastasis agurkas (Cucumis sativus).
* Sėjamasis melionas (Cucumis melo)
Prisijungimas
Naujausi receptai
Gruziniškas sūrio pyragas "Chačiapuris"
Mažos bandelės su cinamonu
Aštri kalakutiena su daržovėmis
Omletas su sūriu
Lietiniai su varške ir persikų padažu
Plovas (2)
Naminis kugelis česnakinėse
Bulvių plokštainis su vištiena (2)
Krevečių Tempura
"Ledinė" kava
Restoranai
Atsitiktinis patarimas
Kaip pažinti šviežią mėsą - Gera jautiena turi būti nei per šviesi, nei per raudona, nes, jei per šviesi, tai rodo, kad gyvulys nebuvo visiškai sveikas, o jei tamsiai raudona, - gal gyvulys nepjautas, nes kraujas nenutekėjęs, o gal būt, ir sirgęs ar nudvėses.Gera mėsa netu...
Rekomenduojama knyga
Restoranų paieška pagal virtuves
Šiandien vardadienius švenčia:
Anekdotas
Pirma scena:
Bėga lapė per mišką, mato - zuikis sedi ant kelmelio ir kažką rašo:
- Ką čia varai?
- Disertaciją.
- Kokia tema?
- Apie tai, kaip zuikiai lapes ėda.
- Kur gi tu taip matei?
- Einam, kai ką parodysiu...
Po kurio laiko zuikis sedi ant to pačio kelmelio ir kažką rašo...
Antra scena:
Lapnoja meška per mišką, žiūri - zuikis sedi ant kelmelio ir kažką rašo:
- Ką čia peckioji?
- Disertaciją.
- Kokia tema?
- Apie tai, kaip zuikiai meškas ėda.
- Tu ką, išprotėjai?
- Einam, kai ką parodysiu...
Po kurio laiko zuikis sedi ant to pačio kelmelio ir kažką rašo...
Paskutinė scena:
Ola, pilna, lapių, meškų, vilkų kaulų. Per vidurį guli begraužiantis kaulą, storas, didelis liūtas.
Moralė:
Svarbu ne disertacijos tema,
Svarbu tai, kas tavo vadovas !