Alus

Alus - silpnas (2,5-8%) alkoholinis gėrimas, gaminamas, fermentuojant mielėmis miežių, kartais - kitų grūdų (kviečių, ryžių) salyklą. Skoniui pagerinti į alų dedama priedų: apynių ir kitų prieskonių. Stiprumui padidinti - cukraus, kartais - medaus.

Alaus rūšys

    * Tamsusis
    * Baltasis
    * Šviesusis
    * Juodasis

Tamsusis alus

Tamsusis alus gaminamas iš tamsaus karamelinio salyklo. Karameliniam salyklui miežiai yra džiovinami net 200°C temperatūroje. Džiovinimo metu grūdeliai įgauna sodrią raudono gintaro spalvą, o juose esantis cukrus virsta karamele. Iš čia kilęs ir šio salyklo pavadinimas. Karamelinis salyklas alui suteikia išskirtinį salstelėjusį skonį, originalų aromatą ir tamsią alaus spalvą.

Tamsusis alus priskiriamas viršutinio rūgimo alui. Rauginant tokį alų, mielės yra paviršiuje, ir rūgimas vyksta esant 14-20°C temperatūrai. Beveik 90% Anglijoje gaminamo alaus yra viršutinio rūgimo. Ypač populiarios tamsaus alaus rūšys yra Porteris ir Stautas (stiprus porteris). Šis alus yra beveik juodas, labai stiprus, turi mažai angliarūgštės, todėl puta ant bokalo kraštų nelabai išvaizdi ir viliojanti.

Tamsųjį alų ypač mėgo Šumerai. Bene žinomiausias tamsusis "Guinness" alus, gaminamas Airijoje.

Baltasis alus

Kvietinis alus dar vadinamas baltuoju, mat vokiškas žodis "weiss" reiškia baltas, o "Weizen" - kviečiai. Panašiai kaip juoda duona skiriasi nuo pyrago, taip kvietinis alus - nuo miežinio.

Kvietinis alus laikomas ypatingu, išskirtiniu ("specialties"). Jis yra labai lengvas, pasižymi mažesniu alkoholio kiekiu, švelniu subtiliu skoniu. Yra gaivus, tad puikiai tinka atsigaivinti karštą vasaros dieną. Kviečiai suteikia alui troškulį malšinančios rūgštelės. Būtent kvietinis salyklas nulemia alaus skonį. Dažnai jis apibūdinamas kaip minkštas, "apvalus" (neragavęs - nesuprasi). Jame, nelyginant kokia alaus rūšis, galima pajusti obuolių, apelsino, citrinos ir net riešutų, migdolų bei gvazdikėlių prieskonį. Baltasis alus labai kvapnus, kartais kvepiantis medumi, kartais - gvazdikėliais.