Brendis

Brendis (iš olandų brandewijn – degintas vynas) – spiritinis (40-60% stiprumo) alkoholinis gėrimas, gaminamas distiliuojant vynuogių vyną arba fermentuotas kitų vaisių sultis. Kartais brendžiais vadinami ir gėrimai, gauti distiliuojant išspaudas (grapa). Iš vynuogių vyno gamintas brendis paprastai brandinamas (keletą metų) ąžuolinėse statinėse, gamintas iš kitų vaisių arba iš išspaudų dažnai geriamas nebrandintas.

Brendžio atsiradimas yra susijęs su distiliacijos proceso atradimu ir tobulinimu. Stiprieji alkoholiniai gėrimai buvo vartojami senovės Graikijoje ir Romoje, ir tikriausiai Babilonijoje. Panašus į dabartinį brendis pradėtas gaminti dar XII amžiuje, o paplito XIV amžiuje. Iš pradžių vynas buvo distiliuojamas, siekiant supaprastinti jo pervežimą į tolimas šalis ir išvengti mokesčių (kurie buvo mokami už gėrimo tūrį). Nugabenus į paskirties vietą, buvo numatoma vėl pripilti vandens, pašalinto distiliacijos metu. Tačiau buvo pastebėta, kad ąžuolinėse statinėse laikytas distiliatas įgauna naują, skirtingą nuo šviežio distiliato, skonį. Be to, paaiškėjo, kad į distiliatą pripylus vandens, gautas skystis mažai kuo panašus į vyną.

Labiausiai brendžiai ėmė plisti XVII-XVIII amžiuose, įvairių šalių gamintojams bandant sukurti gėrimus, panašius į Prancūzijoje gaminamus konjaką ir armanjaką. Labiausiai paplitusios brendžio rūšys gaminamos imituojant konjako gamybos technologijas, regionuose, esančiuose netoli Cognac provincijos. Šiais laikais pamėgdžiojami netgi konjako markiravimai (X.O., Napoleon ir pan.). Kadangi brendžių standartizavimas gan menkai paplitęs, toks markiravimas neretai būna melagingu (gali reikšti seniausią iš rūšių, panaudotų gamyboje, arba net iš viso būti beprasmiu). Nepaisant to, yra ir itin gerų brendžio rūšių, niekuo nenusileidžiančių konjakams ar armanjakams.

Brendžius įprasta skirstyti pagal vaisių, iš kurio jis pagamintas, o taip pat pagal pagaminimo vietą.

* Vynuogių brendis - gaminamas distiliuojant vyną. Žinomiausios rūšys, kurioms taikomos kilmės apsaugos taisyklės - konjakas (gaminamas Prancūzijoje, Konjako regione, dvigubos distiliacijos būdu), armanjakas (gaminamas pietvakarių Prancūzijoje, Armanjako regione, vienos distiliacijos būdu), Brandy de Jerez (gaminamas Ispanijoje iš stiprinto vyno chereso). Taip pat gaminamas ir daugelyje kitų šalių.
* Išspaudų brendis - gaminamas iš fermentuoto vynuogių minkštimo, sėklų ir odelių (to, kas lieka išspaudus sultis). Žinomiausios rūšys - grapa (Italija), čača (Gruzija), tsipuro (Graikija), lozovača (Kroatija, Serbija). Šie gėrimai dažnai laikomi degtinėmis.
* Vaisių brendis - gaminamas iš vaisių ar uogų (išskyrus vynuoges), dažniausiai - iš obuolių, slyvų, vyšnių, persikų, mėlynių, aviečių, abrikosų. Žinomiausios rūšys - kalvadosas (Prancūzijos Normandijos regione iš obuolių sidro gaminamas gėrimas), Kirschwasser (vyšnių brendis, gaminamas pietų Vokietijoje, Austrijoje ir Šveicarijoje), palinka (Vengrijoje ir Rumunijoje gaminami įvairių vaisių distiliatai), slivovica (slyvų brendis, gaminamas Lenkijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Kroatijoje, Serbijoje, Bulgarijoje), šnapsas.

Brendžiai taip pat gali būti skirtomi pagal distiliavimo būdą, pagal brandinimo būdą (nebrandinti; brandinti ąžuolo statinėse; brandinti solera būdu), pagal brandinimo laiką.

Šaltinis: lt.wikipedia.org