Kmynai

Kmynai - subrendę, išdžiovinti dvimečio žolinio augalo Carun carvi dvisėkliai vaisiai. Kmynų tėvynė - Šiaurės ir Centrinė Europa. Geru aromatingumu išsiskiria Pabaltijo ir Baltarusijos kmynai, kurie auga kaip laukiniai augalai. Kmynų vaisiai - plokščios ovalios pailgos formos. Vaisiaus ilgis 3-8 mm, plotis 1-2 mm, spalva - ruda su žalsvu atspalviu, briaunelės - šviesiai geltonos. Kmynų sudėtyje eteriniai aliejai sudaro 3-7%. Kmynų eteriniai aliejai sudaryti iš karvono ir limoneno, kurie turi 97-98% viso eterinio aliejaus kiekio. Kmynų aromatas priklauso nuo karvono, kurio kmynų eteriniame aliejuje būna 47-50%. Geros kokybės kmynai turi stiprų aromatą ir deginantį aštrų skonį. Kmynai vartojami likerio, degtinės gamyboje, duonos kepimo  pramonėje, sūrių, alaus ir gaiviųjų gėrimų gamyboje, kulinarijoje, gaminant pirmuosius ir antruosius patiekalus (ypač iš bulvių, kopūstų, varškės), rauginant ir sūdant daržoves.