Papaja

Papaja, tikroji papaja - tropiniame klimate augančio medžio Carica papaya vaisius. Laukinėje gamtoje šio augalo praktiškai nėra. Šio medžio tėvynė yra Centrinė ir Pietų Amerika, bet XVII a. papaja iš Amerikos buvo atvežta į Indiją, o dabar vaismedį augina beveik visos tropinio klimato šalys.

Papajos medis yra nedidelis, mažai šakotas. Kamienas išauga iki 5-10 metrų aukščio. Storas ir tiesus medžio kamienas, gal kiek primenantis palmę, užsibaigia tankiu lapų vainiku. Botanikoje papajos vaisius yra klasifikuojamas kaip uoga, nors jie gali siekti iki 70 cm ilgio ir sverti nuo 400 g iki 10 kg ir daugiau. Ant suaugusio medžio uždera iki 75 kg papajos vaisių. Nesunokęs vaisius žalias ir tvirtas. Žali dideli į melioną panašūs vaisiai nokdami tampa geltonai auksinės spalvos, minkštimas įgauna salsvą skonį ir malonų aromatą. Pagal struktūrą, formą ir skonį papaja primena melioną su aviečiu aromatu.

Augalas yra dvilytis. Trims moteriškos giminės augalam sodinamas vienas vyriškas. Tiesa sutinkami medžiai turintys vyriškų ir moteriškų žiedų. Papaja gyvena apie keturis metus ir visus metus veda vaisius.

Vaistingosios augalo savybės europiečiams yra žinomos jau nuo XVI a., kada 1519 metais Fernando Kortesas, šalia Meksiko miesto buvo apsinuodijęs mėsa, vietiniai gyventojai pagirdė jį keisto papajos medžio vaisių gerimu ir jis greit pasitaisė. Šį tropinį augalą paskutiniu metu augina kaip maisto produktą ir kaip žaliavą naudojamą kosmetikoje.