Žodynas
Petražolės
Petražolė (lot. Petroselinum, angl. Parsnip, vok. Pastinake) - salierinių (Apiaceae) šeimos augalų gentis. Graikiškai petros - akmuo, ir selinom - vainikas; iš šių augalų buvo pinami vainikai. Gentyje yra 2 rūšys.
Tai dvimetis žolinis augalas, puikiai žinomas ir naudojamas kaip prieskonis ar puošmena. Bet ji moka pasitarnauti ir kaip vaistas. Iš petražolių lapų ir šaknų gaminami preparatai gelbsti nuo šlapimo pūslės, inkstų ligomų. Lapų sultimis patariama įtrinti uodų, bičių įgaltas vietas ar valyti spuoguotą veidą.
Petražolėje gausu vitaminų C, B1, B2, PP, K. Neščioms moterims nepatartina vartoti petražolės, nes ji skatina gimdos raumenų susitraukimus, galinčius sukelti persileidimą.
Lietuvoje auginama sėjamoji petražolė (lot. Petroselinum crispum, angl. Parsley, vok. Petersilie). Augalas 30-100 cm aukščio, dvimetis, kvapnus. Stiebas nuo vidurio su šakom, kurios yra ilgesnės už patį žiedyną. Lapai 2 ar 3 kartus plunksniškai suskaldyti. Žiedynas - skėtis; kiekvienas skėtis sudarytas iš 10-20 vienodo ilgio stipinų. Žydi birželio - liepos mėn.
Augalas turi malonų kvapą ir aštrų skonį, todėl vartojamas kaip prieskoninė daržovė. Turi vitamino C ir kai kurių gydomųjų medžiagų.
Prisijungimas
Naujausi receptai
Gruziniškas sūrio pyragas "Chačiapuris"
Mažos bandelės su cinamonu
Aštri kalakutiena su daržovėmis
Omletas su sūriu
Lietiniai su varške ir persikų padažu
Plovas (2)
Naminis kugelis česnakinėse
Bulvių plokštainis su vištiena (2)
Krevečių Tempura
"Ledinė" kava
Restoranai
Atsitiktinis patarimas
Plikyta tešla - Iš plikytos tešlos pagamintus skanėstus reikia iš karto suvalgyti, nes ilgiau laikomi jie pasidaro ne itin malonaus skonio. ...
Rekomenduojama knyga
Restoranų paieška pagal virtuves
Šiandien vardadienius švenčia:
Anekdotas
Eina Raudonkepuraite pas senelę, neša bandeles mamos keptas. Eina, eina, nieko blogo negalvoja ir staiga už nediduko kalnelio pamato vilką. Raudonkepuraitė išsigasta, sustoja ir žiūri į vilką. Tas žiūri į Raudonkepuraitę. Pagaliau Raudonkepuraitė įsidrąsina ir klausia vilko: - Vilke, Vilke, o kodėl tokios dideles tavo ausys? Vilkas tik piktai dėbteli į Raudonkepuraitę ir netikėtai nubėga. Raudonkepuraitė eina toliau.Kiek paėjusi, vėl pamato vilką nedidelėje daubelėje. Dabar jau drąsiai klausia: - Vilke, Vilke, o kodėl tokie dideli tavo dantys? Vilkas vėl piktai į ją pasižiūri ir nubėga. Nieko nesupratusi Raudonkepuraitė eina toliau. Po kiek laiko vėl pamato už nedidelio krūmelio vilką. Puola klausinėti: - Vilke, Vilke, o kodėl tokios didelės tavo akys? Ir tada vilkas, kad sustaugs ant Raudonkepuraitės: - Na galų gale, leisi tu man ramiai nusišikti ar ne?