Pupa

Pupa (lot. Vicia faba, angl. Broad bean, vok. Ackerbohne) - pupinių (Fabaceae) šeimos vikių (Vicia) genties augalas.
Vienmetis žolinis augalas, apie 40-120 cm aukščio. Turi ilgą liemeninę šaknį ir statų stiebą. Lapai poromis priešiškai plunksniški. Žiedai balti, ant papėdlapių juodomis aksominėmis dėmėmis, po 5-8 susitelkę kekėse. Vaisius - nuo 4 iki 20 cm ilgio ankštis iš pradžių stati, jauna žalia, mėsinga, prinokusi tampa tamsiai ruda. Ankštyse būna 3-5 stambios, plokščios, įvairių veislių skirtingų spalvų (šviesiai rožinės, žalios, rudos, tamsiai violetinės) sėklos.
Žydi birželio - rugpjūčio mėn.
Jos labai reiklios drėgmei, pakelia šalnas. Išvesta daug veislių.

Pupų sėklos

Kilmė

Pupa - labai sena kultūra. Centrinėje Europoje jų rasta bronzos ir geležies amžiaus iškasenose. Iš kur jos kilo, kol kas nėra gerai žinoma. Spėjama, kad kultūrinės pupos buvo auginamos prie Viduržemio jūros, o iš ten pateko į Europą, kur auginamos nuo viduramžių. Į Rusiją atvežtos iš Vakarų Europos, į Kaukazą - iš Mažosios Azijos.

Sudėtis

Pupose yra daug aminorūgščių, 55% angliavandenių, iki 35% baltymų, kurie labai gerai pasisavinami, fermentų, daug fosforo ir proteinų, vitaminų A, B, C.

Panaudojimas

Pupos ir jų stiebai naudojamas kaip baltymingas pašaras gyvuliams, tinkantis silosui.

Mityba

Maistui vartojamos virtos subrendusios ar nesubrendusios pupos. Negalima vartoti neišvirtų ar blogai išvirusių pupų, nes jose gali būti toksinių medžiagų, kurios suyra veikiant šilumai.
Iš pupų gaminami konservai. Jų miltai kartais dedami į kepamą kvietinę duoną.

Vaistinės augalo savybės

Pupos nepatartinos sergantiems podagra, nes juose yra daug purinų.
Trintos virtos pupos ar jų nuoviras vartojamas kaip sutraukiantis ir uždegimą mažinantis vaistas, padeda viduriuojant. Piene virtos ir sutrintos sėklos dedamos ant pūlinių, kad greičiau subręstų.
Žiedų antpilas ir nuoviras vartojamas veido odai valyti.