Sausmedžiai

Sausmedžių (Lonicera) gentyje yra per 200 rūšių, augančių krūmais ir lianomis. Valgomas uogas užaugina tik nedaugelis krūmų forma augančių jų rūšių, daugiausia paplitusių šiauriniame pusrutulyje. Keletas tokių valgomųjų sausmedžių rūšių, Lietuvos sodininkų dar vadinamų mėlynuogiais sausmedžiais, yra atvežta iš Tolimųjų Rytų, Kamčiatkos. Tai melsvauogis (altaiškasis) ir Samišo sausmedžiai. Žydi geltonais arba purpuriškai violetiniais žiedais (nelygu veislė) gegužės mėnesio pradžioje - viduryje. Uogos prinoksta praėjus 25-30 dienų po žydėjimo, t. y. birželio mėn. Tai bene ankstyviausia (po braškių) mūsų platumos uoga. Ji yra pailgai ovali, mėlynai juoda su melsvu apnašu, kiek primena gaivų vaivoro skonį. Iš jų verdamas džemas, uogienė, kompotas kisielius galima pasidaryti ir pikantiško skonio bei retos spalvos vyno.
Cheminė uogų sudėtis taip pat nurodo jų vertę. Uogose nustatyti cukrai (vyrauja gliukozė, fruktozė ir sacharoze), kurių yra iki 4,5 proc., apie 1-3 proc. organinių rūgščių, 60-80 mg proc. vitamino C, 400-1500 mg proc. vitamino P, vitamino B1, B6, mineralų - jodo, geležies, vario ir magnio.

 Medžiaga pateikiama iš šių šaltinių: svetainė www.foodsubs.com,  knyga "Didžioji kulinarijos enciklopedija"