Arbatpinigių tradiciją primetė amerikiečiai

Duoti arbatpinigių – amerikietiška tradicija, dabar paplitusi daug kur pasaulyje. Italai – tauta, kuri nepalieka arbatpinigių. Apskritai tai įprotis, kurį į visą pasaulį eksportuoja amerikiečiai – kad jaustųsi komfortiškai, rašoma „Lietuvos žiniose“.

Kaip rodo apklausa, du italai iš trijų nelinkę atsidėkoti pinigais už gerą aptarnavimą. Jei italas palieka arbatpinigių, paprastai tai būna smulkios kišenėje likusios monetos.

Kita vertus, arbatpinigiai – mažiausiai globalizuotas įprotis pasaulyje: kai kuriose šalyse aptarnavimas neįtrauktas į sąskaitą, dar kitose – kam nors palikti pinigų prilygsta korupcijai.

JAV ir Kanadoje, kur aptarnavimas neįtrauktas į sąskaitą, restoranų padavėjai persekios klientą gatvėje, jei jis nesumokės 15 proc., o geriau 20 proc. nuo sąskaitos.

Kuboje ir Šiaurės Korėjoje arbatpinigiai oficialiai vertinami kaip orumą žeminanti ir netgi nusikalstama veikla, kapitalistų įprotis, lupikavimas, bandymas papirkti.

Taip iki šiol buvo manoma ir Kinijoje, tačiau artėjant Olimpinėms žaidynėms šalis sparčiai perima vakarietiškus įpročius. Arbatpinigiai čia tampa modernizacijos simboliu.

Kitaip nei Kinijoje, Japonijoje ir Polinezijoje, arbatpinigiai laikomi asmens orumo pažeminimu. Tailande papildomi pinigai prilygsta malonei. Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje tai – įžeidimas.

JAV arbatpinigiai yra gana svarbus nacionalinės ekonomikos komponentas ir kasmet sudaro apie 26 mlrd. dolerių.

Kaip ir Italijoje, arbatpinigių tradicija Lietuvoje nėra paplitusi, nors pastaruoju metu vis daugiau lietuvių linkę papildomai sumokėti už gerą aptarnavimą. Paklausti, kodėl jie tai daro, vieni sako nenorintys pasirodyti esą kiaulės, kiti pinigus palieka tik įvertinę aptarnavimo kokybę ar gavę grąžos smulkiaisiais.

Dalis apklaustųjų nepalieka arbatpinigių manydami, kad „padavėjai ir taip gauna algą“. Retas kuris palieka arbatpinigių taksi vairuotojui, net priešingai – vairuotojai linkę suapvalinti sąskaitą į mažėjimo pusę, „numesti“ centus.