Ką turėtų valgyti būsimoji mama

Kūdikis virkštele yra sujungtas su mamos kraujotakos sistema, iš kurios jis gauna visų reikalingų maisto medžiagų. Vadinasi, ką valgote jūs, tą „valgo” ir būsimasis jūsų kūdikis. Taigi kaip turėtumėte maitintis, kad nėštumas praeitų be komplikacijų, o vaikelis gimtų stiprus ir sveikas?

Mityba turi būti racionali

Jeigu pastebėjote, kad per trumpą laiką priaugote labai daug, pirmiausia susirūpinkite savo mityba. Galbūt manote, kad tapusi nėščia, nuo pat pirmos dienos privalote valgyti už du?
Tačiau jūs neteisi. Jūsų svoris turi didėti tolygiai. Per nėštumą kalorijų poreikis padidėja nesmarkiai. Pirmaisiais mėnesiais nėščiosios organizmas suvartoja tik 200-300 kcal daugiau nei įprastai. Kasdien reikia suvartoti po 3000-3200 kilokalorijų. Svarbu, kad būsimosios mamos racione netrūktų baltymų, riebalų ir angliavandenių.

Svarbiausia – baltymai

Jie būtini besivystančiam vaisiui. Baltymai – visų organizmo ląstelių ir audinių pagrindas. Todėl nėščioji turėtų daugiau jų gauti su maistu. Būsimai mamai kasdien reikėtų suvalgyti ne mažiau kaip 200 g mėsos. Joje esantys baltymai lengvai pasisavinami, be to, iš mėsos organizmas gauna ir geležies. Būtų gerai, kad nėščioji valgytų ekologiniuose ūkiuose augintų gyvulių mėsą. Tokioje mėsoje nebūna augimo stimuliatorių (tarp jų ir steroidinių hormonų), kurie verdant ar kepant patiekalą ne visiškai suyra. Du kartus per savaitę mėsą patartina pakeisti žuvimi. Tačiau šaldytą žuvį reikėtų kuo ilgiau virti ar kepti, nes ji gali būti apdorota tetraciklinu ar antibiotikais, turinčiais teratogenų, kurie sukelia apsigimimus.

Jei nemėgstate mėsos, baltymų gausite iš kiaušinių ir pieno produktų. Būsimoji mama kasdien turėtų suvalgyti po vieną kiaušinį. Kad išvengtumėte vienos labiausiai paplitusios žarnyno infekcijos – salmoneliozės, kiaušinį virkite ne trumpiau kaip 6 min. Taip pat kasdien reikėtų suvalgyti 100 g varškės, 50 g sūrio ir išgerti mažiausiai pusę litro pieno ar rūgpienio. Jeigu esate natūralaus maisto šalininkė, galite gerti ne pasterizuotą, bet šviežią pieną, tik būtinai virintą.

Daržovės ir vaisiai suteikia angliavandenių

Ant jūsų stalo visada turėtų būti vaisių ir daržovių. Jose gausu angliavandenių, vitaminų ir mikroelementų. Kasdien reikėtų suvalgyti 600 g šviežių daržovių ir 300-400 g šviežių vaisių. Daug vitaminų lieka ir šviežiai spaustose sultyse. Jei negalite nusipirkti šviežių vaisių, juos galite pakeisti džiovintais (razinomis, slyvomis, abrikosais).

Ilgai laikomose ar apvytusiose daržovėse vitaminų beveik nelieka. Tuomet daug sveikesnės ir vertingesnės yra šaldytos daržovės ir vaisiai.

Organizmui reikia ir riebalų

Kasdien jūsų organizmas turi gauti pakankamai polinesočiųjų riebiųjų rūgščių (vadinamojo vitamino F). Tam pakanka kasdien išgerti po valgomąjį šaukštą augalinio aliejaus (jis turi būti nerafinuotas). Tačiau ne kiekviena moteris tai gali. Tuomet aliejaus reikėtų pilti į salotas ir mišraines. Laukiantis kūdikio, duonos riekelę patartina užtepti ne margarinu, bet sviestu. Tai natūralus, gero skonio produktas, nesvarbu, kad jame yra sočiųjų riebiųjų rūgščių.

Vitaminai ir mineralinės medžiagos

Nėščios moters organizmui jų reikia daugiau nei paprastai, todėl tų, kurių gaunate iš daržovių ir vaisių, nepakanka. Patartina vartoti nėščioms moterims skirtus polivitaminus, kuriuose idealiai subalansuoti vitaminai ir mikroelementai. Dauguma jų padeda motinos organizmui pasisavinti baltymus, todėl sparčiau formuojasi raudonieji kraujo kūneliai, aprūpinantys vaisių deguonimi. Labai svarbus ir kalcis. Jeigu šio mineralo trūksta, vaisius jo pasiima iš motinos kauluose esančių atsargų. Jeigu anksti sužinojote apie savo nėštumą (2-3 savaičių), gerkite polivitaminų, turinčių seleno. Tyrimais nustatyta, kad jis būtinas normaliam vaisiaus nervų sistemos (nervinio vamzdelio) formavimuisi. Daug seleno yra ir jūros žuvyse, jūros vėžiuose, moliuskuose, javų grūduose, nevalytuose ryžiuose, kiaušiniuose, piene.

Jeigu vargina toksikozė

Jus pykina, jūs net negalite pažvelgti į bet kokį maistą. Ką daryti?

    * Patartina išbandyti seną būdą, išgelbėjusį šimtus tūkstančių moterų, atsidūrusių tokioje pačioje būklėje, kaip ir jūs. Patarimas labai paprastas: ryte, kai tik pabusite, suvalgykite keletą nesaldžių sausainių ar porą griežinėlių džiovintų bulvių (pasidėkite iš vakaro ant naktinio stalelio). Dieną taip pat kas kelias valandas suvalgykite po kelis nesaldžius sausainius. Žinoma, tai nėra idealus maistas nėščiajai, bet vis tiek geriau, negu nieko.
    * Gerkite skysčių. Kas 1,5-2 valandas turėtumėte išgerti nors po keletą gurkšnių. Tačiau venkite įvairiaspalvių limonadų, kurių pilna parduotuvių lentynose. Niekas dorai nežino, kokiais dažikliais jie nudažyti, todėl geriau be reikalo nerizikuoti. Stenkitės negerti sintetinių gėrimų: „Coca–Cola” ir pan. Būsimai mamai tinka įvairios arbatos, šviežios vaisių ir uogų sultys, paprastas vandenį. Suprantama, būtina visiškai vengti alkoholio ( ir alaus).
    * Jeigu pykinimas arba vėmimas labai sustiprėja, kreipkitės į savo gydytoją.

Šiek tiek apie vaistus

Bet kokie vaistai, nuo banaliausio analgino iki antibiotikų, yra svetimkūniai ir toksiškai veikia augantį vaisių. Todėl stenkitės nevartoti jokių medikamentų. Jeigu jų būtinai reikia, privalote pasitarti su savo ginekologu ir atidžiai perskaityti vaistų anotaciją.

Marta Jonikaitė, konsultavo ginekologas, med. dr. Antanas Kilda
takas.lt