Vaisių - uogų vynai

Vaisių-uogų vynų gamyba plačiai išsivystė Europoje ir tose pasaulio dalyse, kur dėl klimatinių sąlygų negali augti vynuogynai. Vaisių-uogų vynai daugiausia gaminami Šiauriniame Europos regione - Skandinavijos šalyse, taip pat Vokietijoje bei visame Rytų Europos regione, tame tarpe ir Lietuvoje.
Sunku pasakyti, kada vaisių-uogų vynas pradėtas gaminti Lietuvoje. Tiksliai žinoma, kad pramoniniu būdu Lietuvoje vynas pradėtas gaminti XX amžiaus pradžioje, 1926 metais B. Karazijai Anykščiuose įsteigus pirmąją vaisvynių dirbtuvėlę.

Plati skonių ir aromatų gama

Vaisių ir uogų įvairovė tinkanti vynų gamybai padovanoja šių vynų kūrėjams galimybę pasinerti į fantazijos pasaulį. Neatsitiktinai, vaisių-uogų vynai atskleidžia ypač plačią aromatų ir skonių gamą, kuriame kiekvienas gali surasti sau artimiausią toną.
Geriausiai lietuviams turėtų būti pažįstamas skaidrus, švelnaus skonio obuolių vynas. Tiesa, įvairaus obuolių derliaus vynai būna skirtingo skonio. Sultingų, cukringų rudeninio derliaus obuolių sultys virs saldesnio skonio vynu. O pirmojo - vasarinio derliaus obuolių vynas bus šiek tiek rūgštesnis.
Intensyvios spalvos, malonaus aromato ir skonio vynai pagaminami iš juodųjų ir raudonųjų serbentų. Rūgštesnės vyšnios taip pat tinka vyno gamybai. Vyšnių vynas pasižymi tamsiai raudona beveik juoda spalva ir stipriu aromatu. Švelnesnėmis spalvomis ir aromatu išsiskiria vynai, gaunami fermentuojant tokias laukines uogas kaip gervuogės ir avietės. Ne veltui dar akmens amžiuje žmonės pradėjo naudoti šias uogas vyno gamybai. Pikantiško skonio vynas pagaminamas ir iš daug vitamino C turinčių spanguolių bei aronijos. Vynui tinka daugelis vaisių ir uogų rūšių. Svarbiausia, kad vynui naudojami vaisiai ir uogos nebūtų tokie saldūs kaip braškės, žemuogės, trešnės, slyvos. Šių vaisių ir uogų sultys prastai skaidrėja, pagamintas vynas linkęs rūgti.

Keletas ypatybių

Vaisių-uogų vynų gamyba išsiskiria net keliais ypatumais. Pirmiausia - žaliavos paruošimu. Norint išgauti iš įvairių vaisių ir uogų sultis vynui raugti, reikia juos tinkamai paruošti. Dažnai tenka pašalinti kauliukus, o vaisių minkštimą smulkiai sukapoti. Kitas vaisių ir uogų vynų gamybos ypatumas, į kurį būtina atsižvelgti, - aukštas vaisių ir uogų rūgštingumas. Dar mažai yra išvesta tokių vaisių ir uogų rūšių, iš kurių būtų galima gauti sultis su pakankamu cukraus ir rūgšties kiekiu, norimam vyno skoniu gauti. Beveik visi vaisiai ir uogos turi daugiau rūgšties nei cukraus, todėl iš tokių grynų sulčių gaunamas vynas yra silpnas ir pernelyg rūgštus. Norint gauti stipresnį ar saldesnį vyną, maišomos įvairių uogų sultys, arba pernelyg rūgščios sultys skiedžiamos vandeniu.

Natūralūs ir specialios technologijos vynai

Vaisių-uogų vynai paprastai skirstomi į natūralius ir specialios technologijos vynus. Natūralūs vaisių ir uogų vynai gaminami be jokių sintetinių medžiagų, pastiprinančių gėrimo skonį ir kvapą. Pagal tokius reikalavimus pagamintas natūralus vynas pasižymi subtiliu kvapu ir puikiai atskleidžia gamybai panaudotų vaisių ar uogų skonį. Šiems vynams keliami ypač aukšti reikalavimai: natūraliu pripažįstamas toks vynas, kuris pagaminamas fermentuojant grynas vaisių ar uogų sultis, nepridedant jokių papildomų, sulčių sudėtyje nesančių, medžiagų. Tokių vynų gamyboje negali būti naudojamos aromatizuojančios ar kvepiančios medžiagos.
Natūralų vaisių ir uogų vyną taip pat išduoda alkoholio kiekis, nurodytas butelio etiketėje. Jis turėtų svyruoti nuo 9 iki 12 proc. Natūralūs vynai visada yra palyginti nestiprūs, nes alkoholis juose turi būti susidaręs natūralios fermentacijos būdu. Tuo tarpu specialios technologijos vaisių-uogų vynų, gaminamų pagal pačias įvairiausias technologijas, stiprumas gali svyruoti nuo 14 iki 20 laipsnių.

Šaltinis : anvynas.lt