Valgykime žuvį

Agentūros TNS-GALLUP atlikti tyrimai rodo, kad apie 70 procentų Lietuvos gyventojų mano, kad žuvį valgyti sveika, tačiau ją valgo labai retai - dažniausiai tik per šventes.

Tyrimų rezultatai parodė, kad lietuviai iš visų žuvų labiausiai mėgsta silkę. Statistiškai per dieną vienas lietuvis žuvies suvalgo tik apie 39 g arba 15 kg per metus. Kai tuo tarpu kiekvienas japonas vidutiniškai suvartoja 75 kg žuvies per metus.

Sveikatos specialistai visoje Europoje rekomenduoja žuvį valgyti mažiausiai du kartus per savaitę. Jei kasdien būtų suvalgoma 35 gramai žuvies, sergantiesiems širdies ligomis beveik perpus sumažėtų infarktų, insultų rizika.

Žuvis - sveikatos šaltinis. Mat joje yra medžiagų, mažinančių cholesterolį, reguliuojančių arterinį kraujo spaudimą, nuimančių galvos ir artrito skausmus, užketančių kelią diabetui.

Apsisaugoti nuo insulto labiausiai padeda riebiausios jūrinės žuvys - - lašiša, silkė, skumbrė, tunas, sardinė, ančiuviai.

Vartotojai turėtų žinoti, kad atšaldytos iki 0 C temperatūros žuvys šviežios išlieka 11-12 parų. Tiek laiko jos išlaiko nepakitusias visas savo savybes - skonį, kvapą, konsistenciją. Dar ilgesnį laiką laikomos sušaldytos minus 8-10 C temperatūroje žuvys, o ypač geros kokybės būna giluminiu būdu šaldytos žuvys (- 45 C temperatūroje). Tinkamai laikant, tokios žuvys geros bus nuo 1 iki 12 mėnesių.

Renkantis žuvies produktus parduotuvėje, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į produkto kokybę ir gamintoją. Renkantis silkių filė produkciją aliejuje ar užpiluose, reikėtų atkreipti dėmesį į filė dydį.

Paprastai didesnio dydžio filė yra su optimaliausiu riebalų kiekiu ir kokybiškesnė. Renkantis rūkytos žuvies produktus reikėtų atkreipti dėmesį į žuvies spalvą. Spalva turėtų būti tolygi, nuo šviesiai auskinės iki rudos. Gali būti nedidelės, silpniau dūmų paveiktos šviesios dėmės.

Šalto rūkymo žuvies su sidabrinio atspalvio žvynais spalva gali svyruoti nuo šviesiai iki tamsiai auksinės, žuvų ir kito atspalvio žvynais - nuo tamsiai auksinės iki rusvos spalvos. Tokia žuvis negali būti padžiūvusi.

Žuvyje esantys baltymai yra lengvai virškinami, kadangi juose, lyginant su šiltakraujais gyvūnais, yra gerokai mažiau nevisaverčių baltymų. Jei sočiai pavalgę mėsiškų patiekalų aptingstame, tai suvalgę žuvies esame darbingi.

Dietos besilaikantiems žmonėms reikėtų rinktis neriebias žuvis, tokias kaip menkė, plekšnė, ešerys, jūrų lydeka, sterkas ir kt. Šiose žuvyse gausu baltymų, būtinų raumenų formavimui ir ląstelių atsinaujinimui, o riebalų jose yra tik apie 2 procentus. Žuvį sveikiausia yra derinti su daržovėmis ar vaisiais.

Žuvies mėsa - vertingas maisto produktas, susidedantis iš baltymų, riebalų, ekstraktinių medžiagų, mineralinių druskų, vitaminų, vandens. Valgant žuvį į organizmą patenka subalansuotas, gyvybiškai svarbus medžiagų mišinys: vitaminai (daugiausiai A, D, E ir B grupės vitaminai), mineralinės medžiagos (kalcis, kalis, fosforas, magnis) ir mikroelementai (jodas, cinkas, selenas).

Žuvies taukuose esančios polinesočiosios riebalų rūgštys būtinos ir bręstančiam vaiko organizmui, kai vystosi akių nervų ir tinklainės audiniai. Žmonės, kurie valgo žuvį, 2,5 karto rečiau miršta nuo širdies priepuolių, rečiau suserga storosios žarnos ar pieno liaukų vėžiu.

Jūros produktai didina organizmo atsparumą ligoms, padeda išvengti streso.

„Vakarų ekspresas“