Vertingosios maistinės medžiagos

Baltymai
Baltymai mūsų maiste yra reikalingi ir nepakeičiami, nes juose yra azoto, tuo tarpu riebaluose angliavandeniuose azoto nėra. Organizmas savo baltymus pamažu eikvoja. Jiems papildyti reikia naujų baltyminių medžiagų. Jų negaudamas organizmas ima silpti, netekti svorio, darbingumo, ir ankščiau ar vėliau dėl baltyminio badavimo miršta.
Baltymai yra sudaryti iš įvairių amino rūgščių. Baltymų yra įvairių rūšių ir kiekviena jų sudaryta iš kitokiu amino rūgščiu kombinacijų.
Baltymuose esančių amino rūgščių organizmas pats pasigaminti negali. Pilnaverčiai baltymai yra tie, kurių amino rūgštys yra panašios į mūsų organizmo amino rūgštis. Nepilnaverčiai baltymai bus tie, kuriuose mums būtinai reikalingų amino rūgščių nėra daug.
Artimiausi mūsų organizmui yra gyvulinės kilmės baltymai, kurių yra piene mėsoje, kiaušiniuose, žuvyje. Iš šimto gramų šių baltymų mūsų organizmas sudaro maždaug tiek pat savo kūno baltymų. Tuo tarpų augalinės kilmės baltymų amino rūgštys nėra tokios artimos mūsų organizmui, todėl iš šimto gramų augalinių baltymų organizmas sudaro apie 25-80 gramų savo kūno baltymų. Taigi gyvuliniai baltymai kur kas vertingesni nei augaliniai.
Naujagimis, maitindamasis motinos pienu vartoja tik vertingus gyvulinius baltymus. Vėliau kai vaikas ima valgyti duona, daržoves, vaisius gauna ir nepilnaverčių baltymų. Suaugę žmonės vartoja ir gyvulinių ir augalinių baltymų mišinį. Mūsų maiste gyvulinių baltymų turi būti bent 1/3 visų baltymų.
Žmogaus organizmas sudaro savo baltymus tik iš baltymų, gaunamų su maistu. Suaugęs žmogus per dieną turi gauti apie 100 gramų baltymų. Tai yra apie 1,5 gramų kiekvienam kūno svorio kilogramui, o dirbdamas sunkesnį darbą jų suvartoti ir po 2 gramus. Nėščioms moterims ir žindyvėms taip pat reikia po 2 gramus baltymų.
Augantis organizmas kuria naujas ląsteles, o kiekvienoje ląstelėje yra baltymų, todėl vaikas turi vartoti daugiau balymų kiekvienam savo kūno svorio kilogramui.
Kūdikis turi per parą gaut 5 gramus baltymų, nuo 1 iki 3 metų vaikai 3,8 gramus, nuo 3 iki 8 metų – 3 - 3,5 gramus, mokyklinio amžiaus vaikai nuo 2 iki 3 gramų. Kaip matoma kuo greičiau organizmas auga, tuo daugiau baltymų reikia ląstelėms ir augantiems organizmams kurti bei atstatyti, tačiau baltymų negalima vartoti be saiko. Yra pastebėta, kad 1-3 metų vaikai gaudami daugiau nei po 4 gramus baltymų netekdavo apetito, blogiau juos įsisavindavo, lėčiau augdavo. Taigi racionaliai tvarkant mitybą reikia laikytis tam tikrų ribų – nevartoti per daug baltymų, bet kartu saugotis jų stokos.
Vartojant gyvulinius baltymus, galima pasitenkinti mažesniu jų kiekiu, nei augalinių. Kai kuriuose baltymuose, pavyzdžiui želatinoje visai nėra organizmui reikalingų amino rūgščių, todėl daug vartojant želatinos organizmui baltymų nepakaks. Ir nenusimanydamas apie fiziologinę baltymų vertę žmogus išvengia baltyminio badavimo valgydamas įvairų maistą.
Yra žmonių, kurie turi nesveiką įprotį greit valgyti, mažai kramtyti ir greit nuryti. Kaip žinoma, augalinės ląstelės turi celiuliozini apvalkalėlį atsparų žmogaus virškinamosioms sultims. Tokios augalinės ląstelės nesutraiškytos dantimis ir nurytos yra nesuvirškinamos. Kiekvienoje tokioje ląstelėje yra baltymų. Taigi valgomą maistą reikia gerai sukramtyti, tik tada jos bus gerai sunaudojamas.
Riebalai
Riebalai taip pat yra būtina medžiaga organizmui. Be riebalų neįmanoma skaniai paruošti patiekalų. Riebalai yra labai gera energinė medžiaga, kurių vienas gramas sudegdamas organizme duoda 2,25 karto daugiau šilumos nei vienas gramas angliavandenių ar baltymų. Riebaluose tirpsta kai kurie organizmui reikalingi vitaminai. Be to jie patys turi vitaminų. Nevartojant riebalų organizmas negaus vitaminų ir susirgs.
Tačiau neverta vartoti labai daug riebalų ir pakeisti jais angliavandenius. Toks labai riebus maistas bus ne tik brangesnis, be organizmas naudos daugiau baltymų ir energijos, nei vartodamas angliavandenių.
Per dieną žmogui reikis maždaug po 1 gramą riebalų kiekvienam svorio kilogramui. Sunkų fizini darbą dirbantis žmogus turi vartoti 1,5 karto daugiau riebalų. Žiemą reikia daugiau riebalų nei vasarą. Šiaurės gyventojai mėgsta valgyti riebiai. Kai kalbama apie riebalų normą dienai nereikia manyti, kad žmogus net ir racionaliai maitindamasis kasdien tikslai laikosi normos. Vieną dieną galima suvartoti jų daugiau, kita – mažiau.
Mes vartojame daugiausia gyvulinius riebalus, tai yra sviestą, grietinę, tauku, lašinius. Augalinių riebalų naudojame nedaug. Jų saulėgrąžose, riešutuose, avižose yra labai nedaug. Daug suvartoja riebalų su mėsa. Labai branginami pieno riebalai, kiaušino trynys, žuvies taukai, nes juose daug vitaminų. Žuvies taukus vartojame kaip vaistą.
Angliavandeniai
Angliavandenių suvartojame daugiau nei baltymų ir riebalų. Jų reikšmė yra labai didelė. Angliavandeniai, tai krakmolas, glikogenas, celiuliozė, įvairios cukraus rūšys. Daugiausiai vartojame augalinius angliavandenius. Gyvuliniai angliavandeniai yra tik piene kiaušiniuose ir mėsoje.
Daugiausiai angliavandenių yra duonoje, miltiniuose valgiuose ir bulvėse. Nedidelę dalį vartojamų angliavandenių sudaro cukrus, kurio yra vaisiuose uogose.
Suaugęs žmogus per dieną suvartoja 300-600 gramų angliavandenių. Angliavandeniai organizme lengvai dega ir gamina energiją. Cukrus vandenyje tirpta ir yra įsiurbiamas žarnų sienelių į organizmo skysčius. Krakmolas vandenyje netirpsta, jis turi būti suskaldytas virškinamajame trakte.
Vartojant pakankamas angliavandenių, įsiurbto cukraus dalis susikaupia kepenyse kaip glikogenas. Angliavandenio atsargos yra nedidelės, maždaug apie 300 gramų. Gausiai vartojant angliavandenius dalis jų virta riebalais, kurių atsargos palyginti nedidelės. Kraujyje visada yra apie 1 promilę vynuogių cukraus, kuris reikalingas raumenims, širdžiai, smegenims. Ypač daug angliavandenių suvartoja raumenys. Sumažėjus cukraus kraujyje žmogaus jėgos krinta jis jaučiasi silpnas, skauda galvą. Prie varžybas sportininkai vartoja cukrų, kuris suteikia energijos. Įvairiais susirgimo atvejais cukraus tirpalas yra leidžiamas į kraują. Kad vaikai mėgstą cukrų, medų, uogienes ir nuolat augančio organizmo poreikių tenkinimas. Tačiau kai vartojama saldumynų perdaug tai mažina apetitą, trukdo virškinimui.