Geležinkelio peronas. Būriuojasi žmonės norėdami sutikti savo artimuosius, pažįstamus. Traukinys sustoja. Iš vieno vagono išlipa senas žydas. Jį apspinta giminaičiai ir ima klausinėti: -Mielasis Abramai, kaip sekėsi kelionė? Kaip sveikata? Ar nepavargote? -Ui, klausykite, aš taip blogai važiavau, taip blogai važiavau… Man davė labai blogą bilietą: aš visą laiką sėdėjau atbulinėje sėdynėje, o ten trauka…Man ir dabar galva sukasi. Aš taip blogai važiavau, taip blogai… -Tai kodėl su kuo nors nepasikeitėte vietomis? Seneliui būtų kas nors užleidęs savo vietą. -O su kuo gi aš keisiuosi. Juk kupė daugiau nieko nebuvo. Siūlau tostą už tai, kad mums gyvenime niekada netektų atsidurti seno žydo vietoje.