Kartą pasišaukė kunigaikštis muzikantą, kad tas palinksmintų jį. Pradėjo muzikantas groti. - Tebūnie palaiminta tavo ranka, - pagyrė jį kunigaikštis. - Dovanoju tau sidabro apyrankę. Padėkojo muzikantas ir ėmė groti toliau. - Savo žirgo tau nepagailėsiu! - įsismagino kunigaikštis. Dar smagiau ėmė groti muzikantas. - Dovanoju tau karvę, - sako kunigaikštis. Kitą dieną atėjo muzikantas atsiimti dovanų. - Koks sidabras, koks žirgas, - atsakė prasiblaivęs kunigaikštis. - Tu vakar padarei man malonumą savo grojimu, aš tau - savo pažadais. Tai kas liko man šiandien iš tavo grojimo, tas pats tau iš mano pažadų. Išgerkim už tai, kad mes visada, esant bet kokioms aplinkybėms, sugebėtume ištesėti savo žodį.