Neįvykusios piršlybos. Senbernis nutarė išsivirti virtinukų. Tačiau neturėjo mėsmalės ir negalėjo susimalti mėsos. šovė išganinga mintis ? nueiti pas našlę kaimynę ir pasiskolinti. Lipa jis laiptais ir galvoja: ,šit paprašysiu mėsmalės. Ji paklaus, kam ji man reikalinga. Aš atsakysiu - noriu išsivirti virtinukų... Teks ją pakviesti į svečius, reikės atkimšti butelį... Išgersime, suris svetimą gerą... Tikriausiai panorės pasimylėti... Neduok Dieve, ji taps neščia... Prispirs ją vesti... Pagyvensim kurį laiką, reikės išsiskirti... Visą likusi gyvenimą teks mokėti alimentus... Pasigvieš į visą mano turtą... Velniams man to reikia!" Kaip tik su šia mintimi senbernis priejo prie našlelės buto, paspaudė durų skambuti. Durys atsidarė, jis ir sako: - žinai, kaimynėle, eik tu po velniu su savo mėsmale! Pakelkime taures už laimingus nelaiminguosius.