Jis ir ji. Ką kalba jaunieji likę vienudu? Tylus vakaras. Upelio pakrantėje lakštingalos suokia. - Ateik, mieloji, - pasakė jis. ? Po šiuo medžiu pasėdėsime, pakalbėsime. - Ne, mielasis, - atsake ji. - Negaliu. - Kodėl? Tu manim nepasitiki? - Pasitikiu tavimi... Pasitikiu ir savimi... Bet nepasitikiu mumis abiem. - Girdi, kaip lakštingalos suokia? - Verčiau eime namo. - Dar anksti namo... - Mamyte sake, kad tokiems dalykams aš dar per jauna. - Sėskimės! -jau įsakiau suskambo jo balsas. - Negaliu. Mamyte man uždraudė sėdėti vienai su vaikinu gamtoje, toli nuo namų... - Kvailute, mama juk nesužinos... - Ne, ne ir ne! - Tai lik sveika! Aš einu pas Nijolę. - Na, gerai, - nuraudusi sako mergina. - Aš negaliu laužyti duotojo žodžio, tai tu mane pastūmėk, o aš nugriūsiu. Pakelkime taures už tai, kad mus pastūmėjo lemiamam žingsniui ? sutuoktuvėms.